Po reitingavimo įšoko į Seimą
Po pirmojo turo skaičiuojant partijoms tekusį mandatų skaičių, į Seimą, pagal partijų daugiamandačių apygardų sąrašus, po reitingavimo patektų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė buvusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovė Dovilė Šakalienė, iš 30-os vietos pakilusi į 17-ąją, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Stasys Tumėnas, iš 29 vietos pasiekęs 19-ąją, ir Kauno technologijos universiteto docentas Mindaugas Puidokas, sąraše pakilęs 6-iomis vietomis iki 16.
Smarkiai pasikeitė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų porinkiminis sąrašas. 11-os vietų šuolį lentelėje atliko buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis. Jeigu ne pirmumo balsai, Seimo nario portfelio kol kas nelaikytų iš 29 vietos į 11-ąją pakilęs konservatorių rinkimų štabo vadovas Tadas Langaitis, 23-imis vietomis priartėjęs prie sąrašo viršūnės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Mykolas Majauskas ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA Tarybos narys Vytautas Kernagis.
Socialdemokratų partijoje aukštai šoko užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, atsidūręs 9-oje. Kadangi vienmandatėje jis į antrą turą nepateko, reitingavimas jam užtikrino Seimo nario kėdę. 9-iomis vietomis sąraše pakilo buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, 8-iomis – ilgametis Seimo narys Algimantas Salamakinas, 5-iomis – buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Visi jie taip pat jau pralaimėjo vienmandatėse, tad tik dėl reitingavimo sugrįš į Seimą.
L.Linkevičiui socialdemokratų partija priešrinkiminiame sąraše skyrė 34-ą vietą, tačiau politikas, aplenkęs aukščiau reitinguotus bendrapartiečius Ireną Šiaulienę, Mariją Aušrinę Pavilionienę ar Birutę Vėsaitę, pakilo 25-iomis pozicijomis aukštyn.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Giedriaus Česnako, žemą užsienio reikalų ministro poziciją priešrinkiminiame sąraše galėjo lemti vidiniai nesutarimai partijoje.
„Omenyje turėdami ganėtinai įtemptus pono A.Butkevičiaus santykius su prezidente, ministro L.Linkevičiaus santykių įtemptais nepavadinčiau. Atrodo, kad tarp prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos vyko sklandi koordinacija – gal tai buvo vienas iš veiksnių, gal buvo kiti veiksniai“, – apie galimas priežastis užsimena politologas.
Rinkėjai, palaikę Liberalų sąjūdį, labiausiai pasistengė dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės Aušrinės Armonaitės, kuri iš 19 vietos pakilo į 6-ąją, ir dėl Kęstučio Glavecko, kurį rinkėjai iš 9 vietos pakėlė į 8-ą vietą ir jis vėl į Seimą pateko per plauką.
Po 5 mandatus gavusių „Tvarkos ir teisingumo“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) atstovai Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Kęstutis Pūkas ir Seimo narys Jaroslavas Narkevičius atitinkamai porinkiminiame sąraše pakilo 7-iomis ir 3-imis vietomis.
Įspūdingiausi reitingavimo pavyzdžiai
Kur kas daugiau rinkėjų palankumo surinko tie politikai, kurie iš partijos sąrašų pabaigos šoko į viršų, bet kol kas dar neprasibrovė į Seimą.
Didžiausius šuolius Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše padarė buvęs konservatorius, 2013-aisiais neblaivus užkluptas Vilniaus oro uoste, Egidijus Vareikis, sąraše pakilęs 118 vietų iki 23-ios, ir politikos naujokė Rūta Miliūtė, iš 114 vietos atsidūrusi 28-oje. Kol kas jie nepatenka į Seimą, bet po antrojo turo, jei laimės virš jų esantys kandidatai, gali patekti.
Nepaisant praeities skriaudų, G.Česnako nuomone, E.Vareikį į sąrašo viršų pakylėjo atpažįstama politiko pavardė arba ypatinga vieta partijos sąrašo pabaigoje.
„Buvo ir kitų politikų – socialdemokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovų – kurie taip pat kontroversiški, tačiau jie atpažįstami iš televizijos, iš naujienų, todėl juos vis tiek renka.
Be to, pono E.Vareikio atveju suveikė vadinamasis „141-o efektas“, kai paskutinė sąrašo pavardė buvo labiau matoma negu esanti sąrašo viduryje. Rinkėjai, nežinomi ką reitinguoti, mėgsta įrašyti tai, kas užsifiksuoja – tai dažnai vieni paskutiniųjų kandidatų sąraše“, – teigia politologas.
Konservatorių gretose didelio rinkėjų palaikymo sulaukė šiaulietis Martynas Šiurkus, sąraše pakilęs 99-iomis vietomis, buvusi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Aušra Žalytė, iš 138 vietos užkopusi į 55-ąją. 81 vieta į sąrašo viršų pakilo statybų įmonės Pabradėje generalinis direktorius Saulius Šilinis.
Tarp socialdemokratų 120 vietų aukščiau porinkiminiame sąraše atsidūrė Utenos krepšinio klubo „Juventus“ treneris Antanas Sireika, iš paskutinės 140 vietos rinkėjų pakeltas į 20 vietą, 81 vieta pakilo Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys Virginijus Noreika.
„Antaną Sireiką žino visi Lietuvos sirgaliai, todėl jis reitinguojamas. Ir ne todėl, kad jis geras politikas, o todėl, kad tai – žinoma pavardė, su kažkuo asocijuojasi, iškrenta iš to 141-os pavardės sąrašo ir sulaukia pasitikėjimo kredito“, – teigia G.Česnakas.
Politologo nuomone, žymius pasikeitimus porinkiminiuose partijų sąrašuose galėjo nulemti ir politikų aktyvumas socialinėje erdvėje: „Liberalų sąjūdyje irgi yra žmonių, kurie pakilo [...]. Čia neatmesiu stipraus veikimo socialiniuose tinkluose mobilizuojant rinkėjus“.
Liberalų gretose iš 141 vietos į 34-ąją pakilo buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojas Egidijus Papečkys, iš 140 vietos 36-oje atsidūrė Kauno rajono savivaldybės tarybos narė Asta Ulinskaitė, 73-imis vietomis į lentelės viršų pakilo prieniškis Gintaras Kleiza.
G.Kleizos pavardė primena krepšininką Liną Kleizą, todėl, politologo nuomone, tiek jį, tiek ir kitus kandidatus į Seimą rinkėjai galėjo supainioti su žymiais Lietuvos žmonėmis – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narę Rūtą Miliūtę su žurnaliste Rita Miliūte, socialdemokratą Virginijų Noreiką – su operos solistu Virgilijumi Noreika.
„Netgi žinant JAV sistemą, kai kurie kandidatai į kongresą bando kandidatuoti tose apygardose, kur buvo išrinktas panašią pavardę turintis asmuo – taip bandoma gauti rinkėjų pasitikėjimą.
Pamatę, pavyzdžiui, pono V.Noreikos pavardę rinkėjai iš karto galvoja apie operos solistą ir už jį balsuoja. Pavardės atpažinimas, esant toliau nuo dešimtuko, netgi dvidešimtuko, asmenis labai pakelia reitinguojant“, – sako G.Česnakas.
„Tvarkiečių“ sąraše didžiausią pakilimą pajuto Rokiškio rajono savivaldybės tarybos mero pavaduotojas Egidijus Vilimas, vietoje 140-os gavęs 30-ą vietą, ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistas Alvydas Mockus, kuriam vietoj 139 atiteko 43 vieta.
Į Seimą patekusių partijų kontekste pirmumo balsai labiausiai pagelbėjo LLRA-KŠS nariui Leonardui Talmontui, lentelėje pakilusiam 129-iomis vietomis į viršų. Trečią kartą į Seimą kandidatavęs L.Talmontas vienmandatėje Vilniaus-Šalčininkų apygardoje rinkimus laimėjo jau pirmajame ture.
Šių metų Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje 20 mandatų iškovojo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, 19 – konservatoriai, 13 – socialdemokratų partija, 8 – Liberalų sąjūdis, po 5 – partija „Tvarka ir teisingumas“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
