Internautai sutriko
Vienas Berlyne gyvenantis lietuvis pasidalijo Pasaulio lietuvių rinkimų apygardos biuletenio nuotrauka ir stebėjosi jame įrašytomis kandidatėmis.
„Taip atrodo rinkiminis biuletenis Berlyne. Sutinku, klausiu pas lietuvaičius, ar iš tikrųjų balsavote ir į antrą turą išrinkote šias dvi Lietuvos naikintojas? Žmonės vos ne iki žegnojimosi dievagojasi, kad tikrai ne. Tai kas jas mums iškiša!??? (kalba netaisyta – red. past.)“ – smalsavo internautas.
Kitas vyras, pasidalijęs šiuo įrašu, net sugebėjo įžvelgti klastotę: „Didžiausios rinkimų klastotės yra vykdomos Lietuvos ambasadose užsienyje, nes tam yra visos sąlygos.
Ambasadoms yra duoti nurodymai iš Lietuvos URM (Užsienio reikalų ministerijos – red. past.), kad konkretūs kandidatai turi pakliūti į antrąjį turą, todėl ambasadų darbuotojai privalo vykdyti nurodymus, nes jie ir toliau nori sėdėti šiltnamio sąlygomis nieko neveikdami.“
Jie nebuvo vieninteliai iš užsienyje balsuojančių lietuvių, kuriems kilo klausimų dėl biuletenyje įrašytų pavardžių. Viena „Facebook“ vartotoja, filmuodama visą voko atplėšimo procesą, taip pat stebėjosi, kodėl jai galima rinktis tik iš šių dviejų kandidačių.
„Aš čia jokio kandidato nematau. Kas čia per kandidatai? Du tiktai. Aš, pavyzdžiui, gal noriu už... Balsuoti už kitus kandidatus. Kokia čia nesąmonė?“ – piktinosi ji.
Be kita ko, moteris taip pat įžvelgė galimą sukčiavimo atvejį: „Tą visą turinį įdedu į šitą skirtą voką ambasadai ir išsiunčiu.
Kaip jums visiems atrodo dabar, nieks neišims mano to ambasadoj mano prabalsuoto biuletenio? Tai aišku. Faktas kaip blynas. Kas norės, tas ir išims. Ir prabalsuos. Nes mano kortelė tai yra.
Jie tiesiog išims, paims biuletenį naują <...> Reiškia jie gali tą patį, naują, biuletenį paimti ir pabalsuoti už mane. Ir viskas. Lygiai taip pat įvyko su prezidento rinkimai ir rinkimais į Seimą (kalba netaisyta – red. past.).“
Kodėl biuletenyje yra šios pavardės?
Šių metų Seimo rinkimuose balsavimo teisę turi 2 375 800 rinkėjų. Į sąrašą buvo įtraukti rinkėjai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje arba užsiregistravo balsuoti užsienyje.
Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje savo valią galima pareikšti 52 diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Balsuoti galima ir paštu. Šį variantą renkasi dauguma užsienyje gyvenančių lietuvių – apie 80 proc.
Remiantis iš diplomatinių atstovybių gautais duomenimis, užsienio rinkėjų sąraše buvo įrašyti 52 395 rinkėjai. Rinkimuose dalyvavo 32 622 (62,26 proc.) iš jų.
Kad ir kaip buvo keista internautams, minėtų dviejų politikių pavardės ant biuletenių atsidūrė jų pačių valia. Būtent jos surinko daugiausiai balsų Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje.
Spalio 19 d. VRK paskelbė, kad baigė registruoti paštu po rinkimų keliavusius užsienio lietuvių balsus.
Kiek užtrukę tokiu būdu atkeliauti balsai turėjo atsakyti ir į klausimą, ar šioje apygardoje prireiks antrojo rinkimų turo. Abiem kandidatėms iki pergalės pritrūko po maždaug 1 000 balsų (nežymiai pirmavo A.Armonaitė). Dėl to prireikė antrojo turo.
Iš pradžių antroje vietoje buvusi Laisvės partijos lyderė, suskaičiavus visus balsus, pakilo į pirmą. A.Armonaitė surinko 30,39 proc. balsų, D.Asanavičiūtė – 29,80 proc. Šias politikes skyrė vos 189 balsai.
„Daugiamandatėje rinkimų apygardoje išlieka tie patys mandatai, o vienmandatėje rinkimų apygardoje, kaip ir turėjo būti, bus pakartotinis balsavimas, antroje vietoje buvusi kandidatė A.Armonaitė aplenkė D.Asanavičiūtę ir dabar pirmoje vietoje yra A.Armonaitė, antroje – D.Asanavičiūtė“, – sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje kandidatavo 11 politikų: A.Armonaitė, D.Asanavičiūtė, „Laisvės ir teisingumo“ atstovas Gintautas Babravičius, liberalas Andrius Bagdonas, „valstiečių“ deleguota Zita Čepaitė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, socialdemokratas Linas Jonauskas, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) iškeltas Vytautas Kardelis, Lietuvos regionų partijos atstovė Jelena Masiukė, Taikos koalicijos kandidatas Mikas Sakalauskas bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Einaras Vildė.
VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė anksčiau 15min patikino, kad „VRK griežtai atmeta bet kokias manipuliacinio pobūdžio insinuacijas, kuriomis visuomenėje siekiama pasėti abejonių balsavimo biuletenių spausdinimo, laikymo, apskaitymo ir naikinimo po panaudojimo proceso skaidrumu“.
Balsuoti užsienyje gali ne tik ten nuolat gyvenantys ar studijuoti išvykę Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir laikinai, Seimo rinkimų metu, užsienyje besilankantys rinkėjai.
Kam reikalingas antrasis turas?
Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose išrenkama pusė Seimo. Pasak VRK atstovės I.Ramanavičienės, istoriniai rinkimų duomenys rodo, kad didžioji dauguma jų būna išrenkami antrojo turo metu. Tam, kad kandidatas būtų išrinktas iškart, jis turi surinkti rinkėjų balsų daugumą, o tai pavyksta nedaugeliui.
Pasak jos, rinkimų kodekse numatyta, kad išrinktu laikomas daugiausia rinkėjų balsų gavęs kandidatas, kuris surenka ne mažiau kaip vieną penktadalį rinkėjų balsų.
Kitaip tariant, jei daugiausiai rinkėjų balsų surinkęs kandidatas gauna 20 proc. rinkėjų balsų skaičiuojant nuo tos konkrečios rinkimų apygardos rinkėjų skaičiaus, jis išrenkamas į Seimą jau pirmajame rinkimų ture.
„Pavyzdžiui, jei rinkimų apygardoje yra 35 tūkst. rinkėjų, 20 proc. nuo šio skaičiaus yra 7 000. Jei daugiausiai balsų surinkęs kandidatas surenka tiek rinkėjų balsų, jis laimi pirmajame ture ir antrasis rinkimų turas toje vienmandatėje rinkimų apygardoje nebėra rengiamas.
Jei balsai pasiskirsto ir nė vienam iš kandidatų nepavyksta surinkti įstatyme nustatytos daugumos, lygiai po dviejų savaičių rinkėjai balsuoja antrajame rinkimų ture, kuriame varžosi du pirmojo balsavimo metu daugiausiai balsų surinkę kandidatai“, – laiške paaiškino I.Ramanavičienė.
Ši nuostata galioja nuo 2022 m. rugsėjo, kai įsigaliojo Rinkimų kodeksas.
Iki 2022 m. rugsėjo balsavimo rezultatai buvo nustatomi vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymu, kuris numatė papildomą rinkėjų aktyvumo procento faktorių. Iki 2022 m. tam, kad kandidatas būtų išrinktas per pirmąjį rinkimų turą, reikėjo, kad rinkimuose dalyvautų ne mažiau kaip 40 proc. į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gautų daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
Tačiau galiojo ir nuostata, kad, jei rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 proc. į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, išrinktu buvo laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
Seimo narius pirmojo balsavimo metu jau išrinko Senamiesčio-Žvėryno, Antakalnio, Kelmės-Šilalės, Kėdainių, Žiemgalos vakarinės, Šalčininkų-Vilniaus, Nemenčinės ir Jonavos apygardų rinkėjai. Šiose apygardose antrasis rinkimų turas nevyks.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Suskaičiavus Pasaulio lietuvių apygardos balsus, paaiškėjo, kad prireiks antrojo rinkimų turo, kuriame dalyvaus A.Armonaitė ir D.Asanavičiūtė. A.Armonaitė surinko 30,39 proc., o D.Asanavičiūtė 29,80 proc. balsų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.