Po Seimo rinkimų LSDDP tikėjosi turėti stiprią frakciją, tačiau viltys neišsipildė, o į Seimą per vienmandates apygardas pateko tik trys partijos atstovai – buvęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis, buvęs europarlamentaras Zigmantas Balčytis ir partiją pakeitęs Jonas Pinskus.
LSDDP rengs suvažiavimą, keis pirmininką
LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, jog išvadas dėl Seimo rinkimų rezultatų partija padarys per suvažiavimą.
„Išvadas ir ruošiamės padaryti suvažiavime <...>. Šiokią tokią analizę esame padarę, yra įvairių išvadų – reikės toliau skyrius plėsti, dar ne visuose rajonuose turime“, – 15min komentavo jis.
Suvažiavimas, pasak politiko, įvyks tada, kai pagerės situacija su COVID-19 ir bus leidžiama būriuotis.
„Priklausys nuo situacijos, kada bent keliems šimtams leis susirinkti. Įsivaizduoju, kad tai bus arba balandžio, arba gegužės mėnesį. O prieš tai vyks skyrių susirinkimai“, – dėstė G.Kirkilas.
LSDDP per suvažiavimą planuoja rinkti ir naują pirmininką.
„Spręsim lyderio klausimą, spręsim pakeitimus programoje, statute“, – vardijo G.Kirkilas.
Laukia, kuo baigsis G.Paluckui
Pats jis tikino nebesieksiantis pirmininko pareigų.
„Aš esu pasakęs, kad trauksiuosi, taip. <...> Manau, yra jaunesnių, kurie gali kandidatuoti“, – dėstė G.Kirkilas ir pabrėžė, jog nesielgs kaip kitos kairiosios jėgos – Lietuvos socialdemokratų partijos – pirmininkas Gintautas Paluckas, kuris po Seimo rinkimų ne iš karto pasitraukė iš pirmininko pareigų, nors to prašė dalis bičiulių.
„Kiekvienas normalus, europietiškas lyderis pralaimėjęs rinkimus turi trauktis, kalbos nėra“, – vertino jis.
O kas galėtų tapti jo įpėdiniu, G.Kirkilas kol kas neprognozavo: „Daug kas gali. Dabar kol kas neprognozuosiu.“
Nuo Socialdemokratų partijos prieš keletą metų atskilę politikai dar neprarado vilčių kada nors sugrįžti į senas vėžes, bet tai, G.Kirkilo įsitikinimu, priklausys nuo to, kas vadovaus Socialdemokratų partijai.
„Kairių jėgų susijungimas visada yra darbotvarkėje. Pirma, jie išsispręs savo vidinius klausimus, o tada matysim, koks bus naujas lyderis, kaip jis galvos apie tai.
Kol kas manau, kad G.Paluckas yra tas, kuris apskritai kairiąsias jėgas suskaldė. Jeigu pasikeis lyderis, bus kita situacija“, – svarstė G.Kirkilas.
Kairių jėgų susijungimas visada yra darbotvarkėje.
Beje, G.Paluckas socialdemokratinių jėgų susijungimui kategoriškai prieštarauja.
Svarsto, ką siūlys į Vilniaus merus
Keliolika metų veikusi „Tvarkos ir teisingumo“ partija sužlugo.
Į jos vietą stojo „Laisvė ir teisingumas“, kuri Seimo rinkimuose dalyvavo pirmą kartą.
Po rinkimų Seime tikėtasi turėti bent frakciją, tai yra septynis partijos atstovus, tačiau išdegė tik partijos pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui.
Juo patikėjo Kelmės–Šilalės vienmandatės apygardos rinkėjai.
„Laisvė ir teisingumas“, pasak lyderio, jau ruošiasi kitiems – savivaldos – rinkimams.
„Išsikėlėm tam tikrus tikslus, kad turėtume tiek pat merų, kiek ir dabar, netgi šiek tiek daugiau, ir, aišku, artėja ir Vilniaus mero rinkimai. Bus, kaip ir visose savivaldybėse, kas galėtų būti kandidatas į Vilniaus miesto merus, rinkiminės programos ruošimas“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Paklaustas, gal į sostinės merus tradiciškai kandidatuos partietis Artūras Zuokas, R.Žemaitaitis atsakė, jog nebūtinai.
Kad jis nėra iš tų, kuris norėtų.
„Kad jis nėra iš tų, kuris norėtų. Jis sako, jei randam žmogų, kas galėtų labiau pavežti, negu kad aš pavežu, tegu važiuoja“, – pasakojo partijos vedlys.
Kovą jau norėtų turėti frakciją
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis R.Žemaitaitis tikino, jog Seime vienam – nelabai smagu, sunku siekti apčiuopiamų rezultatų.
Dėl to, pasak jo, verta iš Mišrios Seimo narių grupės atstovų sulipdyti frakciją.
Ji esą net galėtų būti didesnė nei septynių narių.
„Atsiranda žmonių, kurie supranta, kad ta frakcija yra būtina ir reikalinga, nes [valdantieji] į darbotvarkę neįtraukia klausimų, prisidengdami, kad tai yra Mišri grupė. Vyksta mobingas“, – teigė R.Žemaitaitis.
Anot jo, naujoji frakcija oponuotų valdantiesiems ir aktyviai siektų, kad opozicinės frakcijos pagaliau susitartų dėl opozicijos lyderio.
„Didysis apsitarimas yra, ir, aš manau, tikiuosi, kad kovo mėnesį <...> ji ir galėtų gimti“, – vylėsi R.Žemaitaitis.
Ragina LLRA-KŠS keistis
Apie dabarties užsiėmimus ir ateities planus 15min norėjo pakalbinti ir LLRA-KŠS lyderį Valdemarą Tomaševskį, tačiau su juo susisiekti nepavyko.
Politikas po nesėkmingų Seimo rinkimų žadėjo trauktis iš partijos pirmininko pareigų, nors kol kas to nepadarė.
Ir nors šį kartą LLRA-KŠS neperkopė 5 proc. kartelės, o Seime – tik trys jos atstovai, Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas V.Valentinavičius partijos nenurašė.
Esą dabar pats metas atsinaujinti ir pasikeisti lyderį.
Be to, politologo nuomone, LLRA-KŠS į Seimą nepateko ne dėl visuomenininko Andriaus Tapino agitacijos už šią jėgą nebalsuoti, o dėl pasikeitusio elektorato.
Norėčiau tikėti, kad atjaunėjusiam lenkų rinkėjui nusibodo V.Tomaševskio klika.
„Norėčiau tikėti, kad atjaunėjusiam lenkų rinkėjui nusibodo V.Tomaševskio klika, nusibodo gėdytis savo atstovų Seime“, – 15min komentavo V.Valentinavičius.
„Dabar yra proga pakeisti vadovą, proga atsisakyti, arba bent jau nutolti, nuo senovinės, protarybinės linijos, kurią varė V.Tomaševskis, ir bristi į modernesnės politikos vandenį.
LLRA-KŠS perspektyvą siečiau su esminiu vadovybės ir ideologinės platformos atnaujinimu“, – sakė jis.
Mano, kad „Laisvė ir teisingumas“ turėtų užsidaryti
O štai kitoms dviem partijoms – Socialdemokratų darbo ir „Laisvei ir teisingumui“ – V.Valentinavičius prognozavo galą.
Pasak jo, su „tvarkiečiais“ ir nušalintuoju prezidentu Rolandu Paksu sietina „Laisvė ir teisingumas“ „pelnytai atsidūrė dugne“.
„Savo laiku partija rajonuose turėjo stiprią struktūrą, stiprius skyrius, bet avantiūriška vadovybė – pirmiausia R.Paksas, taip pat ir jo įpėdiniai – su oportunistiška politika ir R.Pakso revanšo už apkaltą programa nuėjo į niekur.
Manau, kad pats konstruktyviausias dalykas, ką ši jėga gali padaryti, tai užsidaryti ir išsivaikščioti. Nematau galimybės ją kaip nors atgaivinti“, – tikino V.Valentinavičius.
Apie LSDDP veiklą jis atsiliepė ypač kritiškai – esą ši jėga, kuri atstovavo ne socialiai pažeidžiamoms grupėms, o stambiajam verslui, nusipelnė išnykimo.
LSDDP „nusipelnė istorinės bausmės“
„Veikėjai, kurie faktiškai suskaldė partiją tik tam, kad liktų postuose Seime ir išlaikytų pozicijas Vyriausybėje, nusipelnė istorinės bausmės – išnykti kaip partija“, – teigė V.Valentinavičius.
Jo įsitikinimu, „socialdarbiečiai“ neturi jokių perspektyvų, jų laukia išsivaikščiojimas.
Atskiri šios partijos nariai tyliai ramiai, aplinkiniais keliais permigruos.
„Atskiri šios partijos nariai tyliai ramiai, aplinkiniais keliais peremigruos į G.Palucko partiją, kuri, matyt, neilgai bus G.Palucko, arba pas „valstiečius“, – prognozavo politologas.
Paklaustas, ar yra šansų, jog vieninga socialdemokratinė partija kada nors atsikurs, V.Valentinavičius tokią galimybę įvertino skeptiškai.
„Vieninteliai optimistai šiuo klausimu yra G.Kirkilas ir Juozas Bernatonis (G.Kirkilo pavaduotojas LSDDP – 15min). Jie yra priverstiniai optimistai ta prasme, nes įtariu, jog jų jokia jau partija nepriims, nebent „valstiečiai“, – sakė jis.
Artimiausi visuotiniai savivaldybių tarybų rinkimai numatomi 2023 metų pavasarį, Seimo rinkimai – 2024-ųjų spalį.
-
Remigijus Žemaitaitis: nesugebėjome įtraukti naujų žmonių
-
Matas Baltrukevičius: Tikrieji rinkimų nugalėtojai ir pralaimėtojai
-
Pralaimėto mūšio dėl mažesnės kartelės kaina: po pirmojo Seimo rinkimų turo dominuotų ne dešinieji, o kairieji
-
Konstitucinis Teismas atsisakė priimti Seimo skundą dėl A.Tapino akcijos prieš LLRA-KŠS
-
Dešimt buvusių Seimo narių tapo pagalbininkais: A.Palioniui talkins G.Kirkilas, P.Gražuliui – N.Puteikis
