2019 02 15

Rinkėjų papirkimas išlieka populiarus: kai kurie savo sprendimo teisę atiduoda už 5 eurus

Nors rinkėjų papirkimas sudaro tik apie 6 proc. visų rinkimų pažeidimų, būtent jis gali labai paveikti galutinius rinkimų rezultatus. Tuo labiau kad kai kurie rinkėjai savo balsus parduoda vos už kelis eurus, pirkinių krepšelį ar tiesiog dėl to, kad laikosi per dešimtmečius susiformavusios „tradicijos“, tvirtina LRT RADIJO kalbinti ekspertai. Anot teisininkės Elenos Masnevaitės, rinkėjų papirkimas Lietuvoje išlieka populiarus, nes norima rezultatą papirkinėtojai gauna pigiai ir greitai.
Grynieji eurai
Rinkėjų papirkimas išlieka populiarus / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Anot visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovės Marijos Šaraitės, rinkimus svarbu stebėti, kad piliečiai tikėtų, jog jie vyksta skaidriai, nes ne visus rinkimų etapus daugelis gyventojų pamato. Kaip teigia pašnekovė, neretai daug pažeidimų fiksuojama vykstant išankstiniam balsavimui, kai piliečiai balsuoja namuose. Taip pat pažeidimų padaro ir patys komisijų nariai rinkimų dieną.

Daugiau kaip 60 proc. rinkimų pažeidimų susiję su politine reklama ir agitacija. Beveik penktadalis – rinkimų komisijų darbu. 7 proc. – balsavimo pažeidimais, o 6 proc. sudaro rinkėjų papirkimas. Nors statistika rodo, kad rinkėjų papirkinėjimas nėra toks dažnas, M.Šaraitė pabrėžia – būtent toks pažeidimas gali padaryti didelės žalos.

„Papirkimo atvejai, žinoma, patys svarbiausi ir dažnai tas vienas pranešimas apie bandymą papirkti kalba apie visą savivaldybę, visos savivaldybės situaciją. Ten mes jau bendradarbiaujame tiek su policija, rinkimų komisija, kartais gal ir su kitomis institucijomis, kad analizuotume tą situaciją, atsižvelgtume, surinktume kuo daugiau informacijos ir tam tikri atvejai po to jau nukeliauja ir į tyrimus ar teismus“, – nurodo M.Šaraitė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marija Šaraitė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marija Šaraitė

Teisininkė, socialinių mokslų daktarė E.Masnevaitė, kurios mokslinių interesų sritis – partijų finansavimas ir rinkimai, tvirtina – rinkėjų papirkimas Lietuvoje išlieka populiarus. Jos aiškinimu, tai lemia paprastos aplinkybės – rinkėjus papirkti galima gana nebrangiai ir tai greitai duoda norimą rezultatą.

„Nekalbu apie visus, bet dalis rinkėjų yra neatsparūs tam papirkimui. Kol rinkėjai sutiks su tokiomis žaidimo taisyklėmis – man už balsą atitinkamai atsilyginama arba žadama atsilyginti – tol šitas būdas bus populiarus“, – LRT RADIJUI sako E.Masnevaitė.

Balsų pardavimo priežastys kelios: kai kurie laiko „tradicija“

E.Masnevaitės aiškinimu, paprastai rinkėjai savo balsą sutinka parduoti ir už maisto prekių krepšelį, alkoholinio gėrimo butelį, kelis eurus ar net viso labo už pavėžėjimą iki rinkimų apylinkės. Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius, rinkimų procesą ne pirmi metai stebintis svečio teisėmis, teigia, kad per praėjusius rinkimus rinkiminėje apylinkėje, kurioje ir pats balsuoja, suma už balsą svyravo nuo 5 iki 6 eurų ir tik retais atvejais žmogui buvo mokami 7 eurai.

„Man paskelbus akciją, kad moku 50 eurų už informaciją apie tuos, kas perka balsus, kainos pakilo iki 8 ir net 12 eurų. 8 eurai – jeigu ateini su šeima, o 10–12 eurų buvo mokama, kai balsavo pavieniai asmenys. Jiems tikrai atveža pinigus, sumoka netoli rinkiminės apylinkės“, – pasakoja M.Pareščius.

Jo pastebėjimu, tokią situaciją kartais lemia net ir susiformavusi tradicija – žmonės savo balsus pardavinėja jau metų metus, todėl nėra linkę keistis ir netgi laukia, kas jiems bus pasiūlyta. „Mano kraštiečiai sako, kad tai yra tradicijos. Jie 20 metų gaudavo pinigėlius už balsus, todėl sako: „kodėl turėtume šiais metais elgtis kitaip? Tas žmogus, kuris kasmet iš mūsų balsus perka ir mus autobusiuku veža, jis ir šiemet veš. Mes jau esame įpratę ir į biudžetą tą eilutę esame įtraukę“, – tvirtina M.Pareščius.

M.Šaraitė atkreipia dėmesį, kad neretai balsus perkantys asmenys būna iš karto nusitaikę į tuos žmones, kuriems net ir keli eurai yra nemaža suma arba kurie norėtų gauti geresnės kokybės maisto prekių krepšelį.

Pašnekovė taip pat įsitikinusi – Lietuvoje nėra susiformavusi tvirta politinė valia, todėl žmonės galimybę pasirinkti valdžią iškeičia į maisto produktus ar kitą atlygį. E.Masnevaitė antrina – neretai žmonės pasirenka tai, kas jiems duoda trumpalaikę, bet staigią naudą, nes netiki, kad jų balsas gali turėti įtakos arba yra įsitikinę – valdžia bet kokiu atveju bus bloga.

„Gal žmonės dar nesijaučia galintys padaryti įtaką. Jie mano, kad „mano balsas nieko nepakeis“, todėl geriau jį parduoti ir kažką gauti. Vis tiek valdžia visada bloga“, – svarsto E.Masnevaitė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Elena Masnevaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Elena Masnevaitė

Teisinis reglamentavimas suteikia laisvę interpretuoti

Pašnekovų teigimų, bandymų papirkti gali būti pačių įvairiausių. Bene akivaizdžiausias – kai žmogui tiesiogiai pasakoma, kad jis balsuotų už vieną ar kitą kandidatą ir jam už tai bus atsilyginta. Po to žmogus turi įrodyti, kad iš tiesų balsavo už tą kandidatą, už kurį buvo paprašytas balsuoti.

Taikoma netgi tokia technika, kai žmogui duodamas jau užpildytas biuletenis, o rinkėjas turi atnešti tuščią. „Vadinamąją karuselės techniką ne taip paprastą nustatyti, todėl negaliu pasakyti tikslaus jos paplitimo, bet ji populiari. Kitas būdas, kaip reikia įrodyti, kad iš tiesų balsavai už konkretų kandidatą ar politinę partiją, tai padaryti nuotrauką“, – pasakoja E.Masnevaitė.

Rinkėjus taip pat neretai nelegaliai bandoma paveikti ir jų nepapirkinėjant, bet tiesiog jiems darant vienokį ar kitokį spaudimą, bandant patarti, už ką derėtų balsuoti. M.Šaraitės aiškinimu, tokios situacijos susiklosto, nes dabartinis teisinis reguliavimas suteikia daug laisvės interpretacijai. Tos pačios pozicijos laikosi ir E.Masnevaitė, kuri tvirtina – Vyriausiosios rinkimų komisijos pozicija šiuo klausimu nebuvo ir nėra nuosekli.

M.Pareščiaus pastebėjimu, tokią situaciją kartais lemia net ir susiformavusi tradicija – žmonės savo balsus pardavinėja jau metų metus, todėl nėra linkę keistis ir netgi laukia, kas jiems bus pasiūlyta.

„Šiaip Lietuvos teisėje yra toks dalykas kaip precedentas. Žinoma, pirmiausia kalbama apie teismus, bet institucija, kuri priima sprendimus, kurie gali sukelti labai rimtas teisines pasekmes, mano, kaip teisininkės, galva, turėtų laikytis anksčiau suformuotos praktikos ir panašias situacijas vertinti panašiai. Deja, kaip rodo gyvenimas, taip būna ne visada“, – LRT RADIJUI sako E.Masnevaitė.

Ji pateikia pavyzdį – Lietuvoje nėra aiškiai reglamentuotas trečiųjų asmenų dalyvavimas rinkimų kampanijoje. Kitaip tariant, nėra aiškiai apibrėžta, ar su partija nesusiję asmenys gali agituoti balsuoti už konkretų politiką arba partiją vien dėl to, kad pats to nori.

„Tarkime, nusprendžiame pagaminti skrajutes arba padaryti kažkokį vaizdo klipą, jį įdėti į „YouTube“ ir pan. Dabar situacija tokia, kad joks teisės aktas nereglamentuoja, ar mes galime, ar negalima to daryti“, – tvirtina E.Masnevaitė.

Neleistiniems veiksmams pasitelkia ir socialinius tinklus

Kibernetinio saugumo ekspertas M.Pareščius atkreipia dėmesį, kad su bandymu papirkti ir kita neleistina veikla rinkėjai gali susidurti ir virtualioje erdvėje. Kaip tvirtina pašnekovas, tikėtina, kad internete gali pasirodyti tikra arba netikra informacija apie kai kuriuos kandidatus, partijas ar netgi tiesiog situaciją Lietuvoje.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Marius Pareščius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Marius Pareščius

„Jeigu turime galimybę dideliam skaičiui žmonių fiksuotoje teritorije, šiuo atveju, ar Lietuvoje, jeigu tai yra prezidento rinkimai, ar viename regione, jeigu tai savivaldybių rinkimai, pateikti greitu būdu pasiruošus tam tikrą tekstinę medžiagą, grafinę medžiagą, video medžiagą, mes galime diskredituoti partiją ar rinkimuose dalyvaujantį asmenį, apšmeiždami jį“, – sako M.Pareščius.

Jis pabrėžia – į šmeižtą gali būti nespėta sureaguoti laiku, todėl tai gali padaryti nemažai žalos pačių rinkimų skaidrumui ir kandidatams: „Šmeižimo faktas gal operatyviai ir nebus įrodytas. Žmonės sureaguos į tai kaip į tiesą, o teisinis viso to sureguliavimas po tam tikro laiko baigsis tuo, kad mes nerasime informaciją pateikusio šaltinio nei pagal IP adresus, nei pagal jo „Facebook“ informaciją, nes toks asmuo gali net neegzistuoti. Tam reikia šiek tiek pasiruošti, neįmanoma to padaryti per dieną ar dvi, bet pasiruošus galima apie konkretų kandidatą pateikti daug informacijos, kuri bus tiesiog sufabrikuota.“

Dėl šios priežasties, akcentuoja M.Pareščius, patys rinkėjai turėtų kritiškai vertinti internetinėje erdvėje matomą informaciją. Bene paprasčiausiais būdas patikrinti, ar tai, ką skaitote, gali būti tiesa, paieškoti tos pačios informacijos įvairiose internetinėse svetainėse.

„Žmonės visada turi būti pasiruošę kritiškai vertinti informaciją, ieškoti informacijos šaltinių, nepasikliauti vieninteliu šaltiniu, nes tas vienintelis šaltinis gali būti neaiškus, sufabrikuotas ar informacija net gali būti įkeltą į vieną iš lietuviškų portalų tiek su žurnalisto pagalba, tiek pasinaudojant apkrėstu kompiuteriu ar įsilaužiant į svetainę, ką Lietuvoje matėme jau ne vieną kartą“, – tvirtina M.Pareščius.

Primena, į ką derėtų atkreipti dėmesį

Kaip teigia LRT RADIJO kalbinti pašnekovai, patys rinkėjai pirmiausia turėtų pasirūpinti ir žinoti, kas rinkiminiu laikotarpiu leidžiama, o kas – ne. M.Šaraitės tvirtinimu, nereikia manyti, kad rinkėjai gali būti papirkinėjami tik rinkimų sekmadienį. Itin daug pažeidimų pastebima jau per išankstinius rinkimus ar net tada, kai gyventojams pristatomos rinkėjų kortelės.

Su rinkėjo kortelėmis senjorams dažnai būna išdalinama ir agitacija, – sako M.Šaraitė.

„Norėčiau pradėti nuo trečiadienio – išankstinio balsavimo. Iš tikrųjų tie patys papirkimai ar pavėžėjimai dažnai atsikelia į išankstinį balsavimą, kai jis vyksta savivaldybėse. Tiek žiniasklaidos, tiek visuomenės dėmesys nebūna toks aktyvus. Manoma, kad dienos metu į savivaldybes patekti lengviau, kai ir šiaip koridoriuose vaikšto daug žmonių. Tada lengviau suorganizuoti ir išlikti nepastebėtam, tarkime, organizuojant, pasitinkant ir palydint žmones, kurie parduoda balsus“, – akcentuoja M.Šaraitė.

Taip pat pirkti balsus ketinantys asmenys dažnai nusitaiko į vyresnio amžiaus rinkėjus – dalindami rinkėjo korteles kartu gyventojams pateikia ir konkretaus kandidato skrajutę: „Su rinkėjo kortelėmis senjorams dažnai būna išdalinama ir agitacija. Stebėtojai kartais tai gali pamatyti, bet po fakto nėra kaip įrodyti. Senjoras paprastai atsineša pasiruošęs pasą, kuriame įdėta rinkėjo kortelė ir lankstinukas. Kai matai, kad visame kaime tie patys lankstinukai, tai akivaizdu, kad tos partijos atstovas, komisijos narys prasiėjo drauge ir vykdė agitaciją, kuri yra draudžiama.“

M.Šaraitė pabrėžia – su rinkėjo kortelėmis komisijos nariai negali dalinti jokių agitacinių lankstinukų ar kitaip agituoti gyventojų balsuoti už vieną ar kitą kandidatą. Pašnekovė į tokius atvejus ragina atkreipti dėmesį ne tik pačius senjorus, bet ir jų giminaičius.

Taip pat, tvirtina M.Šaraitė, balsuodami namuose gyventojai privalo prisiminti, kad atvykti gali du komisijų nariai, su kuriais gali būti ir stebėtojai, tačiau patys politikai namuose lankytis negali. Be to, komisijų nariai tuomet taip pat negali agituoti balsuoti už vieną ar kitą kandidatą.

„Jeigu kalbame apie senjorus, gal gali kažkokie giminaičiai pabūti, pasitikti, pasižiūrėti, kaip dirba komisija. Tai irgi būtų svarbu, nes senjorais labai lengva manipuliuoti“, – pataria M.Šaraitė.

Teisininkė E.Masnevaitė rekomenduoja rinkimų dieną prisiminti apie agitacijos draudimą. Būtent balsavimo dieną draudžiama bet kokia politinė reklama tiesiogiai iš politikų ar per kitas priemones. Pavyzdžiui, draudžiami agitaciniai plakatai, reklama žiniasklaidos priemonėse, socialiniuose tinkluose ir kitur.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rinkimai
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rinkimai

„Šis pažeidimas gana dažnas. [...] Būna ir taip, kad rinkimų komisijos nariai užsiima agitacija vietoje. Žinoma, to siekiama visais būdais išvengti, bet gyvenimas yra toks, kad neužkardysi absoliučiai visų įmanomų situacijų. Taip pat – papirkimas. Rinkimų dieną, balsavimo dieną yra tas elementarus, paprastasis papirkimas, kai vykdomi pavėžėjimai, mokami pinigai ir t. t.“, – nurodo E.Masnevaitė.

Kibernetinio saugumo ekspertas M.Pareščius taip pat tvirtina, kad bene didžiausią riziką rinkimų dieną kelia komisijų nariai. Pašnekovas primena, šių žmonių pareiga – paprašyti pasirašyti sąrašuose, įteikti balsavimo biuletenį ir nukreipti į balsavimo kabiną. Jokių patarimų ar konsultacijų, už ką balsuoti, net ir paklausti, komisijos nariai dalinti negali.

„Įprastas atsakymas turėtų būti – galite išeiti iš šios salės, kurioje yra rinkiminė balsadėžė, palikti lapelį čia, ir koridoriuje pasižiūrėti iškabintus sąrašus. Galite susipažinti su sąrašais ir susiformuoti savo nuomonę. Jeigu jums to neužtenka, norite šiek tiek daugiau laiko, eikite į balsavimo kabiną. Ten taip pat yra sąrašai. Yra arba iškabintas plakatas su sąrašais, arba galite atsiversti knygutę. Tai priklauso nuo to, kokio dydžio balsavimų sąrašas. Jūs galite susipažinti ir savo nuomonę išreikšit balsavimo biuletenyje. Spausti, kažką siūlyti, kažką minėti rinkiminėse apylinkėse negalima“, – atkreipia dėmesį M.Pareščius.

Pašnekovai taip pat ragina balsavimo kabinose neskubėti, išsianalizuoti pateiktus sąrašus, perskaityti pateiktą informaciją.

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs