Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nare siekia tapti Lietuva, šiemet paskelbta apžvalga apie šalies mokyklas pabrėžia būtinybę efektyvinti išlaidas šiose srityje. Visgi populiariausių partijų atstovai pirmiausia akcentuoja būtinybę didinti finansavimą, o kai kurie papildomų pinigų įliejimą apskritai mato kaip sprendimą visoms mokyklų bėdoms.
Vyresni vaikai – į didesnes mokyklas
Apie mokyklų, kurios dėl mažo vaikų skaičiaus neišsilaiko, uždarymą ryžtingiau kalba tik konservatoriai.
„Turime pereiti nuo mokytojo valandinio apmokėjimo iki etatinio apmokėjimo, tam reikia padėti optimizavimą, kad mokyklų skaičius atitiktų vaikų skaičių. Dėl to mes sakome, kad šalia namų, šalia žmogaus, regionuose, turi likti ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir galbūt pradinės mokyklos iki ketvirtos klasės, o vyresni vaikai turi keltis į didesnes mokyklas“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad stambesnėse mokyklose lengviau užtikrinti ir ugdymo kokybę, nes tam čia – daugiau resursų.
Liberalų sąjūdis kalba apie tai, kad ir toliau pinigai turi „eiti“ paskui kiekvieną mokinį. Be to, jie norėtų į „mokinio krepšelį“ įtraukti ne tik ugdymo, bet ir administracijos bei pastatų išlaikymo išlaidas, ir leisti tokį krepšelį gauti privačioms mokykloms.
„Mes esame prieš klasės krepšelio įvedimą, manome, kad universalus mokinio krepšelis yra geresnis variantas“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas.
Anot jo, valstybė prie privačių mokyklų išlaikymo turėtų prisidėti taip, kaip ir prie valstybinių.
„Čia būtų sąlygų suvienodinimas, o ne kažko protegavimas“, – mano politikas.
Anot liberalų programos, mažų mokytojų atlyginimų sprendimas – jų kiekio mažinimas: „Pasiekus mokytojų ir mokinių santykį 1:15, mokytojo atlyginimas 2020 metais, atskaičius mokesčius, bus 1200 eurų per mėnesį“.
Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, praėjusiais mokslo metais vienam pagrindinėje darbovietėje dirbančiam mokytojui teko apie 11,5 mokinio.
Penkios partijos už „klasės krepšelį“
Tuo metu Socialdemokratų partija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga viliasi, kad padėtį sunkiai besiverčiančiose mažose mokyklose pagerins „klasės krepšelis“.
Šiuo metu Lietuvoje taikomas lėšų skyrimo vienam mokiniui principas arba „mokinio krepšelis“ – tai tikslinė valstybės dotacija, kurią gauna ir mokykloms paskirsto savivaldybės. „Klasės krepšelis“ reškia, kad finansavimas skiriamas ne kiekvienam vaikui, o mokinių klasei – toks finansavimo modelis nuo šių metų jau išbandomas penkiose savivaldybėse, eksperimentui kartu atseikėta papildomų lėšų.
EBPO vertinimu, visuotinio klasės krepšelio įvedimo Lietuva turėtų vengti, nes tokia finansavimo sistema yra ir brangesnė, ir nebūtinai efektyvi.
„Nors universali klasės krepšelio schema galėtų padėti mažesnėms mokykloms, tai mažintų paskatas efektyvinti sistemą ir, matyt, lemtų vidutiniškai mažesnį mokinių vidurkį klasėse“, – nurodo EBPO, kartu pažyminti, kad atskirai vystant kaimo ir miesto mokyklas didėtų atotrūkis tarp miestų ir provincijos, nes kaimo mokyklas paprastai lanko mokiniai iš žemesnio socialinio ir ekonominio statuso šeimų.
Visgi daugelis partijų „klasės krepšelio“ įvedimą sieja tik su pozityviais pokyčiais.
„Augs mokinio krepšelio dydis, kuris bus keičiamas klasės krepšeliu“, – savo programoje skelbia socialdemokratai.
„Valstiečiai“ programoje aiškina, kad bus įvestas su skirtinga didmiesčių ir periferijos situacija susietas klasių komplektų modelis. Partijos atstovas Saulius Skvernelis BNS sakė, kad mažų klasių kaime finansavimo iš viso nereikia vertinti per racionalumo prizmę.
„Aš manau, kad mes negalime žiūrėti per racionalumo ir ekonominę prizmę, kai kalbame apie vaikų švietimą ir mokyklų vaidmenį. Mes kategoriškai pasisakome – niekada neuždarinėsime kaimiškų mokyklų“, – teigė politikas.
Darbo partijos sąrašo lyderis Kęstutis Daukšys pabrėžia, kad mokyklų uždarymo klausimas sprendžiamas savivaldybėse ir norėdamos išlaikyti mažas mokyklas jos turėtų labiau prisidėti prie jų finansavimo.
„Mūsų rūpestis, jeigu mes būsime valdžioje (o būsime) – tai pereiti prie klasės krepšelio, kas palengvintų gyvenimą ypač toms mokykloms, kurios turi mažesnį mokinių skaičių. Tada atsirastų daugiau pinigų jų finansavimui, nereikėtų dalies tų mokyklų uždarinėti“, – sakė „darbietis“.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašo lyderis Remigijus Žemaitaitis įsitikinęs, kad „klasės krepšelis“ – vienintelė išeitis.
„Tai ir yra sisteminis požiūris: padidini finansavimą būtent ne mokinio, o klasės krepšeliui. Pavyzdžiui, yra dešimt vaikų ir už tuos dešimt vaikų tu gauni fiksuotą atlyginimą. Viskas. Tiktai tai reikia daryti, kito varianto mes neturime, dirbtinai kažko nesukursi (…). Jeigu yra šeši vaikai, mokyklos nelaikysi, bet kada uždaroma 90 vaikų turinti mokykla, mano galva, tai nėra normalus procesas“, – aiškino jis.
Lietuvos lenkų atstovė Rita Tamašunienė teigė, kad apskritai švietimo sistema „veikia pakankamai gerai, tik yra moksleivio krepšelio lėšų trūkumas“. Taip pat ji BNS dėstė, kad pastaroji švietimo reforma, pertvarkant mokyklas ir progimnazijas ir gimnazijas, buvo netinkamas sprendimas mažuose miesteliuose ir čia reikėtų leisti veikti ilgosioms mokykloms.
„Begalinės reformos įnešė sumaišties ir reikia pripažinti, kad mūsų valstybei pagal jos dydį, pagal gyventojų skaičių buvo gera sistema su vadinamąja ilgąja mokykla – pradinė, pagrindinė ir vidurinė po vienu stogu. Jinai labai gerai veikia dar, ačiū Dievui, miesteliuose ir kaimuose ir tai turi išlikti“, – kalbėjo politikė. Anot jos, dvylikamečių mokyklų išlaikymui kaimuose pasitarnautų tas pats „klasės krepšelis“.
Antikorupcinės koalicijos sąrašo lyderis Naglis Puteikis savo ruožtu sako, kad pirmas darbas naujai valdžiai švietimo srityje turėtų būti susitarimas dėl 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo švietimui.
„Reikia pradėti ne nuo sistemos revizavimo, nes tai yra numirėlio prausimas, reikia pradėti nuo esminio uždavinio – jeigu norime kokybiškų mokymo paslaugų, pradėkime nuo panašaus susitarimo kaip dėl gynybos finansavimo“, – BNS teigė jis.
Šiuo metu švietimui yra skiriama mažiau nei 5 proc. BVP.
Kiek liks aukštųjų mokyklų?
Mažėjantis studentų skaičius lemia, kad aukštosios mokyklos Lietuvoje gauna mažiau valstybės arba pačių studentų mokamų studijų įmokų, todėl dabar veikiantys universitetai, kolegijos priversti permąstyti, kaip išlikti. Be to, vyrauja pozicija, kad Lietuvai ir nereikia tiek universitetų absolventų, tuo metu parengiama nepakankamai darbininkiškų profesijų atstovų. Populiariausių partijų politikai dėl valstybės prioritetų ir šiuo atveju nevieningi: dalis svarbiausiu aukštųjų mokyklų uždaviniu laiko darbuotojų parengimą vietinei rinkai, kitiems svarbiausia atrodo konkuruoti dėl studijų kokybės su užsienio universitetais.
G.Landsbergio teigimu, jei orientuojamės į kokybę, silpnesnių universitetų net neturėtų būti bandoma gelbėti.
„Dešimt metų mes čia stebėsime šitą sraigės ir vėžlio dvikovą ir visiškai neaišku, kas iš to bus. Jeigu universitetas yra blogas, klausimas, kodėl geresniam universitetui reikia su juo jungtis“, – sakė politikas.
Anot konservatoriaus, Lietuvoje turi būti trys valstybiniai regioniniu mastu konkuruojantys universitetai, o kiti universitetai turi būti uždaryti, privatizuoti ar tapti kolegijomis.
Kitos partijos aukštųjų mokyklų jungimuisi pritaria.
Pavyzdžiui, liberalai teigia, kad tai yra tinkamas būdas tvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą, o jo sutvarkymas leidžia pritraukti lėšas į stiprius universitetus ir dar labiau gerinti studijų kokybę juose.
„Tvarkietis“ R.Žemaitaitis sako, kad Lietuvai reikėtų 5–7 universitetų. K.Daukšys ir S.Skvernelis tiksliai universitetų poreikio neskaičiuoja, tačiau pabrėžia, kad, be kita ko, turėtų likti universitetai Šiauliuose, Klaipėdoje.
Net jei šitoje vietoje konkurencija bus pakarpyta, ji bus pakraipyta dėl žmonių gerovės, o ne dėl to, kad kažkam specialiai darytume nuolaidas, – BNS sakė K.Daukšys.
„Net jei šitoje vietoje konkurencija bus pakarpyta, ji bus pakraipyta dėl žmonių gerovės, o ne dėl to, kad kažkam specialiai darytume nuolaidas“, – BNS sakė K.Daukšys.
Premjeras, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius džiaugiasi, kad universitetai jau pradėjo jungtis, savo Vyriausybės nuopelnu įvardija ir pradėtus formuoti valstybės užsakymus.
„Dabartinė Vyriausybė pradėjo suformuoti užsakymus, kokie specialistai Lietuvoje reikalingi, tai reiškia yra nustatytos kvotos universitetams ir dalinai kolegijoms bei profesinėms mokykloms, kad jos ruožtų studentus pirmiausia ne Darbo biržai, bet darbo rinkai. Ir šitas užsakymas, planavimas, aš manau, pasiteisino“, – rinkimų debatuose per LRT televiziją aiškino premjeras.
Visgi valstybės užsakymas pagal taikomą tikslinio finansavimo modelį, kai pasirašoma trišalė studento, aukštosios mokyklos ir darbdavio sutartis, kol kas nėra plačiai paplitęs. Šiemet valstybė skyrė beveik 600 tikslinio finansavimo vietas, sutartis pasirašė 418 jaunuolių. Tuo metu į aukštąsias iš viso įstojo beveik 24 tūkst. jaunuolių (maždaug 2,5 tūkst. mažiau nei 2015 metais).
N.Puteikis aiškina, kad aukštųjų mokyklų skaičius – apskritai bereikšmis klausimas.
„Sumažinę aukštųjų mokyklų skaičių nebūtinai sumažinsime studentų skaičių. Turi būti atvirkštinis uždavinys – pirmiausia paklausiame, ko Lietuvai reikia, tada valstybė organizuoja savo pinigus aukštosioms taip, kad jos būtent tai ir rengtų, o kaip tai padaroma – techninis klausimas, susitarimo, politinės valios klausimas“, – įsitikinęs jis.
