„Europos sąjungos eurobarometro tyrimai rodo, kad Lietuvoje jaunimas tiesiog nesidomi politika, todėl situacija yra bloga. – nerimauja „Baltųjų pirštinių“ vadovė Marija Šaraitė. – To priežastis yra pilietiškumo ugdymo mokykloje trūkumas. Šis dalykas nėra integruotas ar aktyviai vykdomas, todėl jaunimas neturi pavyzdžių, kaip aktyviai dalyvauti pilietinės visuomenės veiklose.“
Prezidento rinkimuose 2014 metais jaunuoliai iki 24 metų nesudarė net dešimtadalio. O atėjusieji sudarė tik kiek daugiau nei trečdalį savo amžiaus grupės. Panašios tendencijos galioja prezidento bei savivaldybių rinkimuose.
Siūlymus, kaip į rinkimus sukviesti daugiau jaunų žmonių LRT TELEVIZIJAI pristatė Kamilė Jarošiūtė ir Tautvydas Klivickas. Jie savo idėjas ketina įgyvendinti iki Europos Parlamento rinkimų gegužę.
Tautvydas iškėlė idėją, kad medžiai galėtų augti Lietuvos valstybės formą sudarančiuose medelynuose, o juos sodinti būtų galima kad ir iškirstose Labanoro girios dalyse ar kitose vietose.
Programuotoja Kamilė pristatė sumanymą, kuris gimė per savaitgalį. Jos idėja tokia, kad kiekvienas rinkimuose nusprendęs dalyvauti žmogus 12 dienų iki rinkimų gautų po 3 virtualius kvadratėlius, kuriuos galėtų įkomponuoti į interaktyvią drobę, kurioje ilgainiui pasimatytų koks nors bendrai sukurtas vaizdas, nes savo kvadratėlius dėliotų ir kiti juos gavę rinkimų dalyviai.
„Taip galima kad ir visą tautą mobilizuoti sukurti vieną bendrą paveikslą. Vyktų ir savotiškos varžybos, pavyzdžiui, Kauno herbas galėtų varžytis dėl erdvės su, pavyzdžiui, Klaipėdos. Kuo daugiau su savimi atsivedate balsuoti žmonių, tuo didesnė tikimybė sudėti sau patinkantį simbolį.
Visas procesas būtų transliuojamas gyvai, viešoje vietoje dideliame ekrane ir tai skatintų žmones burtis, nes norint sukurti kažką didelio, reikia dirbti kartu.“ – LRT TELEVIZIJAI pasakojo Kamilė.
Lietuva šiemet balsuos tris kartus: prezidento, savivaldybių ir merų bei Europos Parlamento rinkimuose.
