Iš geriausiai vertinamų, kol kas tik Saulius Skvernelis tyli, Ingrida Šimonytė ir Vygaudas Ušackas jau susirungė pirmuose debatuose savo partijos vidiniuose pirminiuose rinkimuose, abu jau paskelbė savo programas. Abiejų laukia dar vieni debatai ir pirmą lapkričio savaitgalį balsavimas, kuris bus paskelbtas konservatorių kandidatu kovoti dėl valstybės vadovo nominacijos.
Tuo metu Gitanas Nausėda tyliai važinėja po Lietuvą, be jokios svitos, vienas klausosi, ką jam šneka Lietuvos provincija, stebisi, kad situacija gerokai prastesnė, nei jam atrodė sėdint skandinavų banko mūre ir sako, kad išgirsti pamąstymai, nuoskaudos ir siūlymai suguls į jo programą. Taigi, kol vieni siūlo Lietuvai savo idėjas, kitas – klausosi Lietuvos idėjų.
Kandidatas į prezidentus, visai neseniai palikęs vieno iš didžiausių Lietuvos komercinių bankų prezidento patarėjo postą, pripažįsta tik dabar pamatęs tikrąją Lietuvos būklę.
Atsisakęs konservatorių partijos paramos, prezidento rinkimų reitingų favoritas G.Nausėda skelbia siekį tapti visos Lietuvos prezidentu, todėl į savo rinkimų programą sudės išgirstas žmonių godas ir norus.
„Netrukus teks sukonkretinti rinkiminės programos kūrimą, kuris bus gerokai kokybiškesnis, jeigu praeis tam tikrą filtrą būtent šitų regioninių išvykų metu“, – sakė G.Nausėda.
Kandidatas į prezidentus, visai neseniai palikęs vieno iš didžiausių Lietuvos komercinių bankų prezidento patarėjo postą, pripažįsta tik dabar pamatęs tikrąją Lietuvos būklę.
„Regionų atskirtis dar didesnė negu rodo tie sausi skaičiukai, kuriais mes žongliruojame, tiek žiniasklaida, tiek ekonomistai. Socialinė atskirtis yra tikrai katastrofiška, mes tiesiog nebeturime laiko toliau apie tai kalbėti ir nieko nedaryti. Juolab, kad ekonomikos augimas kaip toks, nesprendžia socialinės atskirties problemos“, – kalbėjo G.Nausėda.
Strateginės komunikacijos specialistė Orijana Mašalė pastebi, kad G.Nausėda dar ieško savo rinkimų kampanijos krypties, o kalbomis apie milžinišką provincijos atskirtį, matyt, tikisi palankumo.
„Kaip matome, jis dabar yra toks beieškantis, kas gali būti patrauklu rinkėjui, bandantis išlaikyti žaismingą komunikaciją. Tačiau bandantis atrodyti patraukliu rinkėjui – per mažai“, – kalbėjo O.Mašalė.
Politologas Virgis Valentinavičius sako, kad G.Nausėda, dabar neturi kito pasirinkimo, kaip atsisukti į vadinamąją „antrąją“ Lietuvą, kurioje padėtis nesikeičia jau daugelį metų.
„Kandidatui, kuris orientuojasi į visus rinkėjus, nepriklausomai nuo partijos, šitos kelionės į „antrąją“ Lietuvą yra tarytum privalomas dalykas. Prisiminkim V.Adamkaus kelionę į Didžiasalį. Kartu tai parodo, kad kandidatas lig tol nuo tos „antrosios“ Lietuvos buvo atitrūkęs“, – teigė MRU Komunikacijos instituto direktorius doc. dr. V.Valentinavičius.
Mūsų klausiamas, kokių politinių jėgų ar partijų paramos tikisi, kaip ketina per gana trumpą laiką surinkti reikiamą kiekį rinkėjų parašų, kad galėtų registruotis kandidatu į prezidentus, G.Nausėda patikino, kad jis pasinaudos lėšomis, kurios bus surinktos pagal įstatymą. Suburta rimta komanda, bus pasitelkta ne mažiau kaip 2 tūkst. savanorių, kurie rinks parašus ir stebės rinkimus.
Ne pirmą mėnesį savo rinkimų kampaniją vykdo ir buvęs diplomatas konservatorius V.Ušackas. O.Mašalė pastebi, kad buvęs Lietuvos ambasadorius Vašingtone naudoja iš JAV atsivežtą, dar Lietuvoje neišbandytą rinkimų kampanijos stilių, ir nežinia, kaip tokį jo prisistatymą priims rinkėjai.
„Ušacko kampaniją galima būtų apibūdinti kaip tam tikros amerikietiškos subkultūros apraišką Lietuvoje. Tai, kaip jis prisistato, kad jis kandidatuos į prezidentus – tokie dalykai Lietuvoje tikrai nebuvo įprasti. Kitas dalykas, ką jisai daro – nevengia agresyvokos retorikos“, – sakė O.Mašalė.
Šią savaitę Vilniaus Rotušėje startavę konservatorių partijos pirminių rinkimų debatai liudijo įtampą. Buvę Andriaus Kubiliaus vyriausybės ministrai – finansų I.Šimonytė ir užsienio reikalų V.Ušackas – atsakė į klausimus apie krašto gynybą ir užsienio politiką. Sausakimšoje salėje pasigirdo ir pirmieji nuomonių išsiskyrimai.
V.Ušackas kritikavo savo varžovės poziciją, kad Rusija kelia grėsmę Lietuvai, esą ne tik jis, bet ir Pentagonas, NATO grėsmės neįžvelgia. I.Šimonytė atkirto, kad Rusija, kaip grėsmė įvardyta 2016-ųjų Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo strategijoje.
Aštriai susikirto nuomonės ir dėl Lietuvos ir Baltarusijos santykių. V.Ušackas teigė, kad nėra prasmės stabdyti Vilniaus pašonėje vykdomas atominės statybas, bet reikia pasirūpinti branduoliniu saugumu. Negana to, būtina investuoti į ekonominių ryšių su Baltarusija palaikymą, kad ši netaptų Rusijos dalimi. I.Šimonytė sakė nemananti, kad Baltarusiją dabar galima laikyti savarankiška valstybe, o atominės statybas privalome ir galime sustabdyti, pasirūpinę, kad nebūtų jokios ekonominės logikos tęsti šį Lietuvai grėsmę keliantį projektą.
Profesionalų vertinimu, debatams pasirinkti visiškai skirtingi stiliai, I.Šimonytė rėmėsi faktais ir skaičiais, buvo aiškus ekspertinis požiūris į kiekvieną klausimą. V.Ušacko atsakymai emocingi, tačiau matyti patirtis. Užsienio politikoje jis plaukioja kaip žuvis vandenyje.
„Jo patirtis šitoje srityje yra nenuginčijama. Antras dalykas, jo pasirinktas stilius trumpas, aiškus kalbėjimas, ambicija, rodoma lyderystė. Man atrodo, kad Lietuvoje žmonės labai dažnai ir ieško tokio lyderio. Tuo tarpu, I.Šimonytės kalbėjimas buvo labai ekspertinis, ką mes ekspertai labai vertiname ir manome, kad tai labai racionalus kalbėjimas. Tačiau ekspertinis kalbėjimas ne visiems yra suprantamas“, – pasakojo VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja dr. Margarita Šešelgytė.
„Mano nuomonė, kad I.Šimonytė yra labai aiškus konservatorių pirminių rinkimų favoritas, sustiprėjo. Manau, jog I.Šimonytė parodė, kad ji geba mąstyti strategiškai ir kartu praktiškai srityje, kuri lyg tai buvo pono Ušacko teritorija – gynyboje ir užsienio politikoje. Visas klausimas, kaip susiklostys – kiek balsų bus iš išorės ir kiek iš partijos vidaus“, – kalbėjo dr. V.Valentinavičius.
V.Ušackas prieš debatų pradžią susikirto su partijos vadovybe: pareikalavo atidėti iki gruodžio partijos remiamo kandidato į prezidentus rinkimus, kad būtų sudaryta teisė balsuoti užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams.
Partijos vadovai tikina, kad tokie rinkimai užsienyje nerengiami, atsižvelgus į dalies konservatorių skyrių užsienyje perspėjimą, kad jie neturi galimybių tinkamai organizuoti tokį balsavimą. V.Ušackas tikina, kad jei sąlygos nepasikeis, „demokratijos švente“ pavadinti debatai ir po to balsavimas dėl pirminių rinkimų nugalėtojo rizikuoja virsti „uždaru draugų ir artimųjų vakarėliuu, į kurį patenkama tik su asmeniniais kvietimais“.
Labai panašu, kad V.Ušackas, pažadėjęs trauktis iš rinkimų, jei nelaimės pirminių ir remti I.Šimonytę tolesnėje kovoje dėl prezidento posto, jau yra persigalvojęs.
„Pažadas buvo toks, kad aš palaikysiu I.Šimonytę, jeigu rinkimai bus sąžiningi, orūs ir teisingi. Dabar yra elementų imitacijos, tačiau yra laiko pataisyti“, – sakė V.Ušackas.
