Suprasti akimirksniu
- TS-LKD žada 1250 eurų vidutinį darbo užmokestį
- Darbo partija žada 1110 eurų vidutinį darbo užmokestį
- Socialdemokratai žada 1100 eurų vidutinį darbo užmokestį
- Liberalai žada bent 1000 eurų vidutinį darbo užmokestį
Prieš jūsų akis – antroji šio straipsnių ciklo dalis. Joje pristatomi keturių šalies partijų – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – planai, iki kiek per artimiausius ketverius metus galėtų pakilti vidutinis atlyginimas ir kokios priemonės padėtų jį pakelti.
Partijų planus komentuoja banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kiek partijos žada didinti vidutinį atlyginimą?
Minimalų atlyginimą daugiausia pakelti žadėjo Darbo partija, o kalbant apie vidutinio atlyginimo kilimą ambicingiausi yra TS-LKD. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad iki 2021 m. įmanoma pasiekti 1250 Eur bruto (neatskaičius mokesčių) vidutinį mėnesio darbo užmokestį.
Darbo partija vidutinį atlyginimą, įvertinusi šalies ūkio galimybes, žada kadencijos metu pakelti iki 1110 Eur, teigė Darbo partijos rinkimų štabo vadovas Vytautas Gapšys.
Socialdemokratų skaičiavimu, vidutinis atlyginimas gali pasiekti 1100 Eur. Tai 15min nurodė LSDP rinkimų programos rengimo grupės narys Rimantas Vaitkus.
LRLS kandidatas į finansų ministrus Giedrius Dusevičius teigia, kad artimiausios Seimo kadencijos metu galima pasiekti, kad vidutinis Lietuvos gyventojų atlyginimas perkoptų bent jau 1000 Eur.
Tuo tarpu su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga į rinkimus ketinantis eiti ekonomistas Stasys Jakeliūnas teigė, kad valstiečiai ir žalieji kol kas nepasitvirtino konkrečios ekonominės rinkimų programos, tad svarstyti, kokį vidutinį mėnesio darbo užmokestį būtų galima pasiekti, dar anksti.
Socialdemokratai kels atlyginimus biudžetininkams
R.Vaitkaus teigimu, vidutinio atlyginimo kilimui labai svarbu, kad augtų biudžetinio sektoriaus atlyginimai, nes valdžia tik jiems gali daryti tiesioginę įtaką. Jis sako, kad valstybė turi rūpintis savo sektoriumi.
„Augantys biudžetinio sektoriaus atlyginimai daro spaudimą privačiam sektoriui, nes veikia darbo rinkos dėsniai su darbo jėgos kaina. Todėl, darydami prielaidą apie išaugsiantį vidutinį atlyginimą, pirmiausia orientuojamės į tai, kad viešojo sektoriaus ir verslo sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra panašūs“, – sakė R.Vaitkus.
Vidutinis metinis ekonomikos augimas kasmet turėtų siekti apie 3 proc., tačiau reikia, kad augtų ne tik ekonomika, bet ir didėtų per biudžetą perskirstomo BVP dalis
Tačiau socialdemokratas akcentuoja, kad viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius turi būti optimizuotas, mažinamas valstybinis reguliavimas, o subsidijuojamos visų pirma tik socialiai jautrios sritys.
Pasak R.Vaitkaus, vidutinis metinis ekonomikos augimas kasmet turėtų siekti apie 3 proc., tačiau reikia, kad augtų ne tik ekonomika, bet ir didėtų per biudžetą perskirstomo BVP dalis.
Taip pat socialdemokratai teigia, kad prie ekonomikos augimo prisidės šešėlinės ekonomikos mažėjimas, augantis užimtumas, investicijos ir vartojimas.
„Be to, tapus euro zonos nare, mažėja valstybės skolos aptarnavimo išlaidos. Visos šios prielaidos ir numatomi politiniai instrumentai leidžia numatyti, kad atlyginimai išaugs iki mūsų prognozuojamo dydžio“, – sako R.Vaitkus.
Liberalai mažins „Sodros“ mokesčius
Liberalai, G.Dusevičiaus teigimu, planuoja pradėti mažinti socialinio draudimo mokesčius bent po 1 procentinį punktą per metus.
„Taip pat rengiamasi neapmokestinamą pajamų dydį pakelti iki minimalaus atlyginimo dydžio. Tarp kitų planuojamų darbų – vadinamųjų „Sodros“ lubų įvedimas. Šis sprendimas paskatintų gerai apmokamų darbo vietų kūrimą šalyje aukštos kvalifikacijos specialistams“, – teigia G.Dusevičius.
Be to, liberalai planuoja neapmokestinti įmonių pelno, kuris naudojamas naujų darbo vietų kūrimui ir investicijoms.
„Žmonėms sukursime lanksčias darbo sąlygas daugiau dirbti ir užsidirbti. Pradedantiems savo smulkų verslą suteiksime „mokesčių atostogas“, kad verslas atsistotų ant kojų“, – sako G.Dusevičius.
TS-LKD kvies užsienio investuotojus
Valdžia tiesiogiai atlyginimų įstatymais nepakels, bet gali sudaryti sąlygas atsirasti naujoms, gerai apmokamoms darbo vietoms. 1250 eurų skaičius, akcentuoja G.Landsbergis. Pasak jo, šis skaičius pasirinktas remiantis atliktų ekonometrinių modeliavimų rezultatais ir pavyzdžiu pasirinkus XX a. paskutinio dešimtmečio Airijos ekonomikos augimo rodiklius.
„Numatome, kad įgyvendinus planą, apie 80 tūkst. iš visų į Lietuvą atėjusio ir vietos verslo sukurtų darbo vietų galėtų būti sukurtos aukštos ar aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose. Tai leistų iki mūsų minimos ribos kilti vidutiniam atlyginimui“, – teigia G.Landsbergis.
Konservatorių teigimu, net ir nieko nekeičiant ateinančius kelerius metus darbo užmokestis kilti turėtų po 5–6 proc. kasmet.
„Tačiau siekiant 9–10 proc. metinio atlyginimų augimo, valstybę būtina apsaugoti nuo vadinamųjų vidutinių pajamų spąstų – kai sparčiai augant darbo užmokesčiui verslas praranda pagrindinį žemos savikainos konkurencinį pranašumą. Kad taip neįvyktų, eksportuojantis verslas turi sukurti naujų savo gaminių ir teikiamų paslaugų konkurencinių pranašumų“, – dėstė G.Landsbergis.
Manome, kad valstybė turi imtis strateginio vaidmens sutelkdama viešąsias bei privačias lėšas ir jas tikslingai investuodama į minėtas įmonių produktyvumą auginančias sritis. Šios investicijos Lietuvoje veikiantį verslą turi pasiekti panaudojant įvairias priemones – investicijas į įmonių kapitalą, lengvatinį kreditavimą, eksporto garantijas, verslo akseleratorius ir kitais būdais“, – taip pat sakė jis.
Taip pat TS-LKD lyderis pabrėžia būtinybę pritraukti užsienio investuotojus.
„Aukštą ar aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios Vakarų įmonės ateina ne tik su aukštesne nei vietos verslo darbo kultūra ir didesniais atlyginimais, bet ir su savo eksporto rinkomis“, – sako G.Landsbergis.
Darbo partija: vidutinis atlyginimas augs kylant minimaliam
Darbo partija, kaip ir socialdemokratai, akcentuoja biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų didinimą.
„Įgyvendinant Darbo partijos 2016 metų rinkimų programą ir ateityje didinant minimalų mėnesinį atlyginimą, mokytojų, socialinių darbuotojų bei kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, sudarant sąlygas naujoms verslo investicijoms, galime pasiekti maždaug 7,9–8 proc. augimą per metus“, – sako V.Gapšys.
Pasak V.Gapšio, minimalaus mėnesinio atlyginimo augimas verčia augti ir vidutinį darbo užmokestį.
„Ne vienas verslo atstovas pripažįsta, kad didėjant MMA, jie peržiūri savo įmonių darbuotojų atlyginimus ir juos atitinkamai koreguoja į didesnę pusę, kad išvengtų atlyginimų suplokštėjimo“, – teigia V.Gapšys.
Be to, Darbo partija, kaip ir liberalai, ketina sulyginti MMA ir neapmokestinamąjį pajamų dydį.
„Siekdami didinti į rankas gaunamus atlyginimus taip pat didinsime neapmokestinamų pajamų dydį, sulygindami jį su MMA. Nors tai aritmetiškai nekeis vidutinio darbo užmokesčio, turės svarbią įtaką realiai į rankas gaunamoms pajamoms“, – tvirtina Darbo partijos rinkimų štabo vadovas.
Ką apie partijų planus mano ekonomistas?
Ž.Maurico teigimu, daugumos partijų laukiamas 6–8 proc. metinis vidutinio darbo užmokesčio augimas yra realus siekis.
„Jei viskas būtų palikta savieigai, metinis vidutinio darbo užmokesčio augimas, tikėtina, vis tiek siektų 5–6 proc. O jei bus įgyvendintos tos geros idėjos, kurias partijos žada, bet ne visada vykdo, ir spartesnį augimą pasiekti realu“, – 15min sakė Ž.Mauricas.
Tuo tarpu konservatorių žadamą 10 proc. augimą, pasak ekonomisto, pasiekti galima tik ypač palankiai susiklosčius aplinkybėms.
„Ambicingas planas nėra blogai, tačiau manau, kad norint jį įgyvendinti beveik visas idėjas, kurias konservatoriai siūlo, reiktų įgyvendinti iš karto. Geriausia – dar šiais metais, blogiausiu atveju – pavasario Seimo sesijos metu. Ir tik tada susiklosčius labai teigiamoms aplinkybėms galima tikėtis tokių rezultatų. Jei pažadai liks tik pažadais, pasiekti tokį augimą bus sudėtinga“, – pabrėžė Ž.Mauricas.
Ž.Mauricas pažymėjo, kad jam socialdemokratų ir „darbiečių“ pažadai kelti vidutinį darbo užmokestį keliant biudžetinio sektoriaus atlyginimus kelia nerimą ir atrodo populistiniai.
„Graikai būtent taip save įstūmė į kampą – kėlė biudžetininkams atlyginimus, kol jie pasidarė aukštesni negu privačiame sektoriuje. Vidutinis atlyginimas neturi augti tokiu būdu. Viešojo sektoriaus atlyginimus galima kelti, kai optimizuojama veikla ir vietoje trijų tą patį darbą dirbančių darbuotojų lieka du.
Ėjimas kita kryptimi – viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimas tikintis, kad verslas paseks šiuo pavyzdžiu – gali pasibaigti mokesčių kėlimu, kuris stabdys oficialaus darbo užmokesčio privačiame sektoriuje augimą ir dar labiau didins skirtumą tarp viešojo ir privataus sektoriaus darbo užmokesčių. Tokie pasiūlymai gali būti nukreipti susirinkti viešojo sektoriaus darbuotojų balsus, bet siūlyčiau nepakliūti ant tokio pažadų jauko“, – sakė Ž.Mauricas.
Ekonomistas nepritarė ir socialdemokratų minčiai didinti BVP perskirstymą per biudžetą. Pasak jo, pokrizinis laikotarpis įrodė, kad Lietuvoje mokesčių tarifo pakėlimas neveikia ir tokie pasiūlymai kelia pavojų vėl užlipti ant to paties grėblio.
Didinant MMA būtina mažinti darbo apmokestinimą ir didinti, jei yra poreikis, kitus mokesčius, o ne darbo.
„Lietuvoje privatus sektorius ir gyventojai nepasitiki valdžios institucijomis. Tokiu atveju kuo mažiau perskirstoma, tuo geriau. Padidinus perskirstymą atsiras daugiau „nukosėjimo“ į kairę ir į dešinę, daugiau korupcijos, daugiau biurokratų. Todėl perskirstymą kaip tik reikia mažinti jį efektyvinant. Be to, perskirstymas dėl perskirstymo neturi prasmės. Šiuo metu dažnai matome paradoksalią situaciją – iš žmogaus, kuris uždirba minimumą, valstybė iš pradžių atima pinigus mokesčių pavidalu, o tada juos grąžina kaip pašalpas. Toks perskirstymas nėra prasmingas“, – sako Ž.Mauricas.
Jis pritarė „Sodros“ mokesčių mažinimui ir „Sodros“ lubų įvedimui, kuriuos siūlo liberalai. Pasak Ž.Maurico, būtent tai sudarytų prielaidas augti atlyginimams, kurių mažas dydis yra pagrindinė emigracijos priežastis.
Su Darbo partijos išsakomu teiginiu, kad MMA augimas verčia augti ir vidutinį darbo užmokestį, ekonomistas sutiko, tačiau pabrėžė, kad MMA didinimas kaip atskira priemonė nėra geriausias būdas siekti atlyginimų augimo.
„Pakėlus tik MMA ir nesiėmus kompleksinių priemonių, našta persikels ant verslo pečių. Vidutinis užmokestis padidės, bet mokesčiai irgi padidės, šešėlis nemažės, neišnaudosime potencialo. Didinant MMA būtina mažinti darbo apmokestinimą ir didinti, jei yra poreikis, kitus mokesčius, o ne darbo. Sutinku, kad MMA kelti reikia, nes Lietuvoje gyventojų derybinė galia yra maža, ypač jei jie gyvena mažuose miestuose ar yra vyresnio amžiaus. Tačiau tai turi vykti kompleksiškai, kartu mažinant kai kuriuos mokesčius. Tada ir vidutinis atlyginimas augs“, – pažymėjo Ž.Mauricas.
