Suprasti akimirksniu
- Darbo partija žada 656 EUR minimalų atlyginimą
- Socialdemokratai žada 500 EUR minimalų atlyginimą
- TS-LKD žada 500 EUR minimalų atlyginimą
- Liberalai konkrečių prognozių nepateikia
Pristatome pirmąją šio straipsnių ciklo dalį. Joje pristatomi keturių šalies partijų – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – planai, iki kiek per artimiausius ketverius metus galėtų pakilti minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) ir kokios priemonės padėtų jį pakelti. Partijų planus komentuoja banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kiek partijos žada didinti MMA?
Ambicingiausiai iš keturių partijų skamba Darbo partijos planai. Ši partija žada, kad per ketverius metus minimalus atlyginimas galėtų pakilti iki 656 eurų, sudarydamas 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
LSDP teigia, kad minimalus atlyginimas pasieks 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, bet ne mažiau negu 500 eurų.
TS-LKD teigia, kad minimalus atlyginimas kasmet galėtų kilti maždaug 7 proc. Kadangi šiuo metu MMA siekia 350 eurų, o nuo liepos 1 d. turėtų kilti iki 380 eurų, įgyvendinus TS-LKD planus, jis iki 2020 m. pakiltų iki maždaug 500 eurų.
Konkrečios sumos nenurodė tik Liberalų sąjūdis. Šios partijos kandidato į finansų ministrus Giedriaus Dusevičiaus teigimu, tik į MMA koncentruotis neverta.
Tuo tarpu su valstiečių ir žaliųjų partija į rinkimus ketinantis eiti ekonomistas Stasys Jakeliūnas teigė, kad valstiečiai ir žalieji kol kas nepasitvirtino konkrečios ekonominės rinkimų programos, tad svarstyti, kokį MMA būtų galima pasiekti, dar anksti.
Ką partijos sako apie MMA didinimą?
LSDP rinkimų programos rengimo grupės nario Rimanto Vaitkaus teigimu, minimalaus atlyginimo kėlimas – tai valstybės spaudimas verslui.
„Šis instrumentas yra privalomas ir verslui, skirtingai nuo vidutinio atlyginimo didinimo, kuris veikia susiformavus tam tikroms sąlygoms. Minimalaus atlyginimo kėlimas iš esmės priklauso nuo valstybės biudžeto galimybių, nes valstybė turi rūpintis savo sektoriumi“, – sako R.Vaitkus.
Kaip galimas prielaidas didinti MMA R.Vaitkus įvardino tas pačias prielaidas, kuriomis remdamiesi socialdemokratai ketina didinti vidutinį atlyginimą: biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimą, bendrojo vidaus produkto perskirstymo per biudžetą didinimą, šešėlinės ekonomikos mažinimą, viešojo sektoriaus efektyvinimą.
TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, siekiant didinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas neapmokestinamasis pajamų dydis turi būti prilygintas MMA.
Taip pat jis teigė, kad minimalaus darbo užmokesčio dydį vertėtų indeksuoti pagal vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydį. Pasak TS-LKD lyderio, tai apsaugotų politikus nuo pagundų naudoti MMA didinimą kaip priemonę pelnyti rinkėjų simpatijoms prieš rinkimus.
Darbo partijos rinkimų štabo vadovo Vytauto Gapšio teigimu, tam, kad Lietuva pasiektų Europos socialinėje chartijoje numatytus tikslus, svarbu užtikrinti, kad MMA sudarytų 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Pasiekus šį dydį MMA būtų indeksuojama pagal ekonominius rodiklius, išlaikant ne mažesnį kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydį“, – sako V.Gapšys.
Tuo tarpu G.Dusevičius akcentavo, kad liberalų vyriausybė prioritetą teiktų spartesniam vidutinio atlyginimo augimui.
„Žmonės nori uždirbti kur kas daugiau nei minimalų atlyginimą. Jei ir toliau koncentruosimės tik į minimalų atlyginimą, Lietuva niekada netaps turtinga valstybe, o Lietuvos žmonės čia nebus laimingi“, – sako G.Dusevičius.
Ką apie partijų planus mano ekonomistas?
Ž.Maurico teigimu, tiek konservatorių, tiek socialdemokratų planai yra įgyvendinami. Ekonomistas pažymi, kad liberalų argumentas, kad nereikia viso dėmesio skirti tik minimalaus darbo užmokesčio kėlimui, taip pat yra teisingas, ypač turint omenyje, kad tam tikrų specialybių darbuotojai gauna itin mažus atlyginimus (pvz. mokytojai, dėstytojai), bet jiems minimalaus darbo užmokesčio kėlimas tiesiogiai nepadeda.
Visgi Darbo partijos ketinimus užtikrinti, kad MMA sudarytų 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio, Ž.Mauricas, įvardino kaip populistinius, pažymėdamas, kad nei vienoje ES valstybėje tokio aukšto procento nėra. Be to, ekonomistas priminė, kad Lietuvoje jau dabar minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio santykis yra didžiausias iš visų Baltijos šalių, tad problemos sprendimas visų pirma turėtų būti vidutinio atlyginimo augimas.
Vertinant grynai aritmetiškai, tiek konservatorių, tiek socialdemokratų pasiūlymai yra įgyvendinami.
„Vertinant grynai aritmetiškai, tiek konservatorių, tiek socialdemokratų pasiūlymai yra įgyvendinami. Turint omenyje prognozuojamą darbo užmokesčio augimą 5-6 proc. kasmet, 450-500 eurų minimalus darbo užmokestis yra ganėtinai realus planas. Žinoma, kryptingai dirbant ir įgyvendinant būtinas reformas, užtikrinančias spartų Lietuvos ekonomikos ir vidutinio darbo užmokesčio augimą. Būtent tai akcentuoja liberalai“, – sako Ž.Mauricas.
Tuo tarpu Darbo partijos planus per ketverius metus pasiekti 656 EUR minimalų atlyginimą Ž.Mauricas apibūdino kaip labai sunkiai pasiekiamus.
„Turint omenyje, kad mes esame euro zonoje ir negalime nuvertinti savo valiutos, tai, manyčiau, yra sunkiai įgyvendinamas planas. Nebent stipriai įsibėgėtų infliacija kaip 2006-2008 metais, tačiau tai grėstų ekonomikos perkaitimu ir išsibalansavimu bei 2009-2010 metų krizės deja-vu. Norint pasiekti Darbo partijos žadamus 656 eurus, minimalus darbo užmokestis kasmet turėtų augti vidutiniškai net po 13%. Estijoje minimalus darbo užmokestis 2011-2016 metais vidutiniškai augo po 9% ir tai buvo geriausias rezultatas visoje Europos Sąjungoje“, – sakė Ž.Mauricas.
Ekonomistas teigė pritariantis G.Landsbergio minčiai, jog MMA turėtų būti indeksuojamas pagal vidutinį darbo užmokestį, kad nepriklausytų nuo politikų valios.
„Politikai geriau tegu sprendžia aktualias problemas, o ne koks turėtų būti MMA. Minimalaus atlyginimo ir vidutinio užmokesčio santykis – kitas klausimas. Aš manau, kad šis santykis turėtų būti apie 50 proc., bet jokiu būdu ne 60 proc., kaip siūlo Darbo partija. Šiuo metu minimalaus ir vidutinio atlyginimų santykis siekia apie 46 proc. ir tai maždaug atitinka ES vidurkį. Norint įgyvendinti Darbo partijos pasiūlymus minimalus atlyginimas turėtų augti gerokai greičiau negu vidutinis. Tai galėtų būti žalinga ekonomikai“, – sako Ž.Mauricas.
Norint įgyvendinti Darbo partijos pasiūlymus minimalus atlyginimas turėtų augti gerokai greičiau negu vidutinis. Tai galėtų būti žalinga ekonomikai.
Ekonomistas pritarė ir pasiūlymui, kad neapmokestinamasis pajamų dydis turėtų būti prilygintas MMA.
„Apskritai kalbant apie MMA ar vidutinio darbo užmokesčio dydį, reikėtų kalbėti ne apie bruto, o apie neto atlyginimą, t.y. tai, ką darbuotojas gauna „į rankas“. Kitu atveju darbo užmokestį galima pakelti tiesiog pakeliant darbuotojams mokesčius. NPD prilyginimas MMA būtų teisingas žingsnis, nes nemaža dalis MMA uždirbančių gyventojų Lietuvoje yra arti skurdo ribos, tad nematau nei ekonominės, nei socialinės logikos šiuos gyventojus apmokestinti papildomai“, – sakė Ž.Mauricas.
„Dažnu atveju būna taip, kad valstybė viena ranka iš šių gyventojų atima, o kita – duoda, tad toks perskirstymas yra ne tik nelogiškas, bet ir žalingas. Be to, skirtingai negu pasiūlymai apmokestinti daugiau uždirbančius, mažesnė mokesčių našta mažiau uždirbantiems realiai pagerins materialinę padėtį. PVM mokesčio lengvatos centriniam šildymui ar planuojamos įvesti mėsai puikiai iliustruoja, kaip neefektyviai yra naudojamos biudžeto lėšos: iš minėtų lengvatų daugiau naudos gauna turtingesni gyventojai“, – pridūrė ekonomistas.
Ekonomistas tvirtino apskritai manantis, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai Lietuvoje yra apmokestinami per daug. Pasak jo, dėl to kenčia tiek verslas, tiek patys gyventojai.
Mažas pajamas gaunantys gyventojai Lietuvoje yra apmokestinami per daug. Dėl to kenčia tiek verslas, tiek patys gyventojai.
„Sutinku su R.Vaitkaus pasakymu, kad MMA kėlimas – tai valstybės spaudimas verslui. Dabar šis veiksmas dažnai tampa neproporcingu naštos verslui padidinimu ir visuomenės supriešinimu.
Mano nuomone, MMA turėtų būti garantuojamas valstybės, kaip tam tikras socialinis elementas. Žmogui, kuris neuždirba daugiau negu minimalus atlyginimas, bet, nepaisant to, nori dirbti ir dirba, turi būti sudaromos sąlygos oriai gyventi. Aišku, reikia skatinti uždirbti daugiau, bet neturi būti taip, kad uždirbantis mažai dar yra papildomai mokesčiais apkraunamas“, – sakė Ž.Mauricas.
