Skaičiuoja ilgiausią istoriją
Lietuvos socialdemokratų partija yra pati seniausia Lietuvoje. Nors jos istorija skaičiuoja daugiau kaip 100 metų, pažvelkime tik į jos kelią nuo nepriklausomybės atkūrimo, nes čia figūruoja žmonės, kurių didelė dalis valdžios siekia ir šiuose rinkimuose.
1990–2000 m. socialdemokratams rinkimuose vis neatskrisdavo sėkmės paukštė. Partijos sąrašas su Aloyzu Sakalu priešakyje vis iškovodavo tai devynias, tai septynias vietas parlamente. Dar keli nariai būdavo išrenkami vienmandatėse apygardose.
1998 m. partijos viduje kilo didelių nesutarimų dėl požiūrio į bendradarbiavimą su Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). Tai buvo ta pati Lietuvos komunistų partija, tiesiog 1990 m. pakeitusi pavadinimą. Jai vadovavo Algirdas Mykolas Brazauskas.
1992 m. LDDP laimėjo rinkimus, A.M.Brazauskas tapo Seimo pirmininku. Jis itin mėgtas visuomenėje, todėl 1993 m. išrinktas prezidentu. Už jį balsavo 60 proc. rinkėjų.
Laimėjo daugiausia mandatų, bet tapo opozicija
Lietuvos socialdemokratams pradėjo sektis rinkimuose tik tada, kai šie ėmė žengti koja kojon su LDDP.
2001 m. pradžioje socialdemokratai galutinai susijungė su LDDP, kuri tapo didžiausia socialdemokratine partija per visą šalies istoriją. Tuo metu ji vienijo 6 tūkst. žmonių.
2000 m. socialdemokratų ir LDDP sudaryta A.M.Brazausko socialdemokratinė koalicija. Ji tais metais vykusiuose rinkimuose surinko 31 proc. rinkėjų balsų. Seime gavo 51 vietą, iš kurių 23 laimėtos vienmandatėse apygardose.
Nepaisant to, kad šios koalicijos frakcija buvo didžiausia Seime, jai teko dirbti opozicijoje. Vyriausybę tada formavo vadinamoji Naujosios politikos koalicija, kurią sudarė Artūro Paulausko vadovaujama Naujoji sąjunga ir Rolando Pakso vedama Lietuvos liberalų sąjunga.
Dar gerokai prieš rinkimus šios partijos deklaravo susitarusios formuoti vyriausybę, jei tik surinks pakankamai balsų. Šią koaliciją dar prieš rinkimus rėmė šalies vadovas Valdas Adamkus.
Spaudė sutarties nepasirašyti
Ambicijų formuoti Vyriausybę vis dar turėjo daugiausiai mandatų laimėjusi A.M.Brazausko vadovaujama Socialdemokratinė koalicija.
„Žinoma, keistai atrodys, kai daugiausia vietų Seime laimėjusi partija bus priversta tapti opozicija“, – tada situaciją komentavo A.M.Brazauskas.
Taigi socialdemokratams teliko tenkintis opozicijos kėdėmis. Tačiau neilgai. 2001 m. vasarą pasitraukė vyriausybės vadovas Rolandas Paksas. Tada valdančiąją daugumą formuoti patikėta A.M.Brazausko vadovaujamai socialdemokratiškajai koalicijai kartu su A.Paulausko Naująja sąjunga.
Tačiau, kol vyko derybos, suformuota laikinoji vyriausybė, kuriai vadovavo Eugenijus Gentvilas. Kaip tik tuo metu ministras pirmininkas privalėjo pasirašyti sutartį tarp „Williams“ ir „Yukos“ dėl ilgalaikio naftos tiekimo Mažeikiams. Anot E.Gentvilo, A.M.Brazauskas tuo metu spaudė sutarties nepasirašyti.
Prezidentas V.Adamkus tokius veiksmus pavadino antivalstybine veikla ir šią žinutę perdavė per savo atstovą Darių Kuolį.
„Prezidentas primygtinai paprašė premjero, kad vis dėlto ši labai svarbi sutartis būtų patvirtinta, o spaudimą nepasirašyti, prezidentas vertina kaip antivalstybinį žingsnį“, – tada perdavė D.Kuolys.
Didelių skandalų išvengė
Tuo metu A.M.Brazauskas kaltintas, jog trukdo „Williams“ sutarčiai su „Yukos“ todėl, kad labiau simpatizuoja kitai Rusijos naftos bendrovei „Lukoil“.
„O viešpatie, vėl išpažintį atlikti? Man visi lygūs, kurie naudingi Lietuvai“, – tikino A.M.Brazauskas.
Galų gale sutartis buvo pasirašyta. Naujoji A.M.Brazausko vadovaujama vyriausybė sudaryta. Ji išsilaikė iki pat kadencijos pabaigos. Iki tol nė vienam ministrų kabinetui neteko būti tokiu stabiliu. Ši vyriausybė tuo metu neįsivėlė į nė vieną didelį skandalą, kuris būtų išklibinęs jos tvirtumą.
Tačiau skandalų būta. Pavyzdžiui, 2004 m. teisėsauga kreipėsi į Seimą, prašydama panaikinti kelių Seimo narių teisinę neliečiamybę. Tarp jų buvo ir V.P.Andriukaitis, kuris įtartas paėmęs kyšį iš tuomečio „Rubicon Group“ vadovo. V.P.Andriukaitis tada nusprendė iš Seimo pasitraukti pats.
Iškėlė ultimatumą dėl ministro pirmininko kėdės
Vis dėlto, valdant A.M.Brazausko vyriausybei, Lietuva prisijungė prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO. Per 2004 m. rinkimus su Naująja sąjunga buvo sudaryta A M.Brazausko ir A.Paulausko koalicija „Už darbą Lietuvai“ surinko tris kartus mažiau balsų.
Vis dėlto, įvyko iki tol neregėtas ir daugiau niekada nepasikartojęs fenomenas – teisę formuoti koaliciją gavo socialdemokratai, kurių lyderis, tuo metu vis dar premjeras A.M.Brazauskas pasakė, jog koalicija su rinkimuose daugiausiai balsų surinkusia Darbo partija neįmanoma, jei A.M.Brazauskui nebus pasiūlytas premjero portfelis.
„Aš manau, kad koalicija neįmanoma, nes mes turime ir tam tikros patirties. Egzistuoja ir tęstinumo klausimas, kuris labai svarbus valstybei. Jei tai nebus šios vyriausybės pagrindas, negali būti jokių kalbų“, – tikino A.M.Brazauskas.
Taigi, nors socialdemokratų pozicijos buvo gerokai silpnesnės, sudarius koaliciją su politinės patirties neturėjusia Darbo partija, pirmą kartą Lietuvos istorijoje darbą pradėjo antroji to paties ministro pirmininko vadovaujama vyriausybė. Tačiau ji ėmė byrėti nuo pat pradžių.
Praėjus vos dviem dienoms po paskyrimo, kilus abejonių dėl jo ryšių su KGB, iš posto pasitraukė švietimo ir mokslo ministras Juozas Antanavičius. 2005 m. pavasarį iš finansų ministro posto pasitraukė Algirdas Butkevičius. Tada spėliota, kad tokį sprendimą jis priėmė partijoje kilus nesutarimams dėl mokesčių reformos, kuriai A.Butkevičius nepritarė.
Artėjančios krizės perspėjimų nepaisė
Kilo skandalas ir dėl „Draugystės“ viešbučio privatizavimo. Įtarta, kad A.M.Brazauskas, kuris tuo metu ėjo šalies vadovo pareigas, asmeniškai paprašė tuomečio ekonomikos ministro išbraukti „Draugystės“ viešbutį iš už čekius privatizuojamų objektų sąrašo, kad jį galėtų privatizuoti jo tuo metu dar tik būsima žmona Kristina Brazauskienė. Pats A.M.Brazauskas tokius kaltinimus neigė.
Galų gale, koaliciją paliko bendrame sąraše išrinkti socialliberalai, po kelių korupcinių skandalų suskilo Darbo partija, todėl A.M.Brazauskas paskelbė atsistatydinantis. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje sudaryta mažumos vyriausybė, kuriai vadovavo Gediminas Kirkilas.
2008 m. pradžioje, pasauliui stovint ant finansų krizės slenksčio, anot žiniasklaidos, specialistai įspėjo tuometį finansų ministrą Rimantą Šadžių apie ateinantį sunkmetį. Tačiau jis buvo įsitikinęs, kad Lietuvai niekas negresia ir pritarė pensijų bei socialinių išmokų didinimui.
Premjeras G.Kirkilas taip pat tikino, kad nuosmukio nėra ir nebus. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė nepritarė minimalios algos mažinimui ir sakė, jog ją reikia tik didinti.
Nuo valdančiosios koalicijos pakylos buvo nuversti
Vis dėlto, nors ir didinę išmokas, žadėję dar labiau didinti pensijas, minimalų atlyginimą bei kitas išmokas, 2008 m. rinkimuose socialdemokratai neteko visuomenės pasitikėjimo.
Nors prasidėjusios pasaulinės finansinės krizės sąlygomis 2008 m. vykusiuose rinkimuose partija gavo daugiau vietų, to nepakako suformuoti vyriausybę. Jiems nuo valdančiųjų pakylos teko kiūtinti prie opozicijos kėdžių. 2009 m. partijos pirmininku išrinktas senosios LSDP atstovas A.Butkevičius.
Tačiau išaušo 2012 m. ruduo ir rinkimus socialdemokratai vėl laimėjo. Premjeru tapo A.Butkevičius, kuris darbo pradžioje itin mėgo keisti nuomonę, ypač formuojant vyriausybę bei Visagino atominės elektrinės klausimu.
Apskritai ši vyriausybė ir jos pagrindinė formuotoja – socialdemokratų partija – vis skendo korupcijos skandalų tvenkiniuose bei vis iškrėsdavo kokį pokštą, iš kurio internautai galėtų šaipytis.
Tai premjeras prabildavo angliškai. Tai ūkio ministrė Birutė Vėsaitė negalėjo apsispręsti, kokiai ministerijai vadovauja. Galų gale B.Vėsaitė gavo klausimą dėl skrydžio į Kazachstaną, kurį apmokėjo bendrovė „Arvi“. Štai tada jai teko trauktis iš Ūkio ministerijos.
Premjeras neišvengė šešėlio
Tuometis Alytaus meras Jurgis Krasnickas yra pasiuntęs Lietuvą „ant trijų raidžių“. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tyrė galimą piktnaudžiavimą Druskininkų savivaldybės įmonėje „Aqua“, nes šiame viešbutyje žmonės galėjo būti apgyvendinami be jokios buhalterinės apskaitos. Čia taip pat sukosi ir vadinamojo Vijūnėlės dvaro skandalas, kai pareigūnai įtarė, jog Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas spaudė aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką panaikinti kurortines zonas.
Premjeras taip pat neišvengė šešėlio. Praėjusių metų rudenį žiniasklaidą pasiekė informacija, kad A.Butkevičiaus žentui Evaldui Vaitasiui priklauso pusė ryšių su visuomene įmonės „Ministerium“ akcijų. Šiai įmonei, anot žiniasklaidos, itin sekėsi valstybiniuose konkursuose.
„Jeigu gerai supratau, buvo susitarta per keletą kartų sumokėti. [...] Viskas vyko skaidriai“, – tvirtino premjeras. Vėliau jis išsižadėjo šių žodžių ir sakė, kad nieko apie akcijas nežinojo.
Iš posto teko trauktis ir sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei, kuri prisipažino prieš daugelį metų davusi kyšį medikui. Bronius Bradauskas sulaukė pasipiktinimo pareiškęs, jog žydus Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiems lietuviams valstybines pensijas turėtų mokėti ne Lietuva, o Izraelis.
Skirtingų kartų socialdemokratai nesutaria
Žinoma, dabar vis dar tebesitęsia vadinamasis auksinių šaukštų ir šakučių skandalas, kai kariuomenė iš įmonės „Nota Bene“ pirko virtuvės įrankius už kelis kartus didesnę kainą.
Nemažo pasipiktinimo sulaukė ir naujojo Darbo kodekso priėmimas, kurį socialdemokratai aktyviai palaikė.
Per šiuos ketverius metus išryškėjo vyresniosios ir jaunesniosios socialdemokratų kartos nesutarimai. Užkulisiuose kalbama, kad vyresnieji kolegos partijos jaunimą mėgsta pavadinti „šeškučiais“. Šie savo ruožtu vis raudonuoja dėl vyresniųjų prisikalbėjimų ar, pavyzdžiui, istorijos, kai per partijos sąskrydyje vieno pasirodymo metu JAV Barackas Obama vaizduotas kaip beždžionė.
Šioje kadencijoje socialdemokratų frakcija dalyvavo kiek daugiau nei pusėje balsavimų. Vienas iš trijų frakcijos narių pateiktų įstatymų projektų sulaukė palaikymo. Tai didžiausia partija šalyje, kuriai priklauso daugiau kaip 21 tūkst. narių.
