Veikti paskatino FNTT skandalas
2012 m. vasaris tapo startu tiems, kurie Vilniuje mitinguose pradėjo ieškoti teisingumo. „Išvykime neteisingumą iš Lietuvos“ – tokiu pavadinimu iš šalies valdžios reikalauta paviešinti politikų ir teisėtvarkos ryšius su šešėliniu verslu. Simboliškai per Užgavėnes, kai žiema vejama iš kiemo, susirinkę protestuotojai davė startą dar tik susikursiančiai „Lietuvos sąrašo“ partijai.
„Mes vėl sugrąžinsime Lietuvą į mafijos laikus, jeigu principingų, tėvynę mylinčių ir teisingumui tarnaujančių žmonių neapginsime“, – susirinkusiems žmonės kalbėjo tuometinis Pilietinės visuomenės instituto direktorius, pirmosios Lietuvos vyriausybės švietimo ministras ir dar būsimas „Lietuvos sąrašo“ vadovas Darius Kuolys.
Mitingų priešakinėse gretose stovėjo D.Kuolys, kritikų kaltintas melavimu ir faktų iškraipymu.
Po mažiau nei mėnesio D.Kuolys ir vėl ėjo į piketuotojų pastatytą sceną, reikalaudamas to paties, tik kitais žodžiais: „Esame čia, kad atsakingu ir tvirtu balsu paragintume savo rinktą valdžią apsivalyti. Nebesityčioti iš savo tautos, nebesityčioti iš mūsų, bet principingai ginti mūsų valstybę, Konstituciją, teises ir laisves.“
Šie mitingai – tai vadinamųjų visuomenininkų organizuoti renginiai, siekiant išsakyti poziciją dėl tuo metu Lietuvą krėtusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skandalo. Jis kilo vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui atleidus FNTT direktorių.
Mitingų priešakinėse gretose stovėjo D.Kuolys, kritikų kaltintas melavimu ir faktų iškraipymu. Jo bendražygiai, vėliau tapę „Lietuvos sąrašo“ nariais, taip pat kritikavo visas teisėsaugos institucijas, ypač dirbusias su Kauno pedofilijos byla.
D.Kuoliui protesto akcijos ir viešos kalbos davė tribūną suburti bendražygius. Vasario ir kovo įvykiai pavirto tramplinu, nuo kurio intelektualas D.Kuolys ir vėl šoko į politiką.
Dėmesio siekė protestais ir žygiais
Gegužę protestuotojai persikėlė į S.Daukanto aikštę prie prezidentūros slenksčio. Jų vadovas ir organizatorius ir vėl buvo D.Kuolys. Šį kartą daugiau kaip šimtas žmonių kaltino prezidentūrą esą ji davė nurodymą atleisti dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiąjį redaktorių Valdą Vasiliauską. Protestuotojai reikalavo tiesos, o prezidentūra išplatino pranešimą, kad ji nėra susijusi su privačia žiniasklaida.
„Ačiū, ačiū visiems dalyvavusiems, o norintys gali kaip ir kasdien vidudienį užrašyti žodį „tiesos“, kurį paryčiui nuplaus uolūs prezidentūros tarnautojai. Ačiū visiems“, – sakė D.Kuolys.
Kaip jis aiškino protesto dalyviams, žodis „tiesos“ buvo nuplaunamas kasdien. Jį rašė ne tik D.Kuolio rėmėjai, bet ir Drąsiaus Kedžio šalininkai, kurie gynė mergaitės interesus ir tą patį mėnesį, tik anksčiau, reikalavo prezidentės, kad ši išlaisvintų mergaitę. Būtent tais metais susiliejo D. Kedžio šalininkai ir D.Kuolio bendražygiai, siekdami šalyje gauti daugiau teisingumo.
Viešojoje erdvėje imta daug svarstyti apie D.Kuolį. Jis pripažįstamas vienu intelektualiausių pastarųjų 20 metų visuomenės veikėjų. Jis – buvęs trijų pirmųjų vyriausybių narys ir įtakingas prezidento patarėjas, Vilniaus universiteto dėstytojas, išrinktas geriausiu literatūrologu. Anot kritikų, D.Kuolys populiarumo siekė protestais ir abejotinais žygiais, kurie menkai atkreipė valdžios dėmesį.
Su sąrašu kovojo prieš partinę nomenklarūrą
Simboliška D.Kuoliui tapo S.Daukanto aikštė. Jis ne tik gavo baudą už nesankcionuoto mitingo organizavimą prie prezidentūros, bet būtent toje aikštėje paskelbė kuriantis partiją „Lietuvos sąrašas“.
Tačiau dar šiek tiek reikėtų grįžti atgal. D.Kuolys 2012 m. birželį paskelbė besitraukiantis iš Pilietinės visuomenės instituto. Tą patį mėnesį Seime pristatė „Lietuvos sąrašą“ – politikus, kurie, anot jo, turėtų vesti Lietuvą į teisingesnę ateitį artėjančiuose rinkimuose.
Tada teisėja Neringa Venckienė, D.Kedžio sesuo, sąraše nepasirodė. D.Kuolys patvirtino, kad ji pakviesta nebuvo, bet jai durys – atviros.
Su juo kartu šią idėją pristatė ir jau minėtas buvęs „Lietuvos žinių“ redaktorius V.Vasiliauskas. Anot jo, sąrašo reikėjo, kad „partinė nomenklatūra“ neva nustotų šalinusi iš valdžios profesionalius, kompetentingus žmones.
Abu jie staiga tapo Lietuvos politikos žvaigždėmis, mat deklaravo kuriantys nepolitinę partiją, tokią, kokios, anot jų, dar nebuvo. Tačiau judėjimas į politiką ėjo. Jiems sunkiai sekėsi paaiškinti savo idėją.
„Siūlo žmonės iš apačios savo kandidatus. Sąrašas nėra baigtas, mes dar jo nežinome. Yra rėmėjai ir yra steigėjai. Bet mes sąrašo nežinome“, – bandė aiškinti D.Kuolys.
„Lietuvos sąrašą“ pradėjo formuoti „Drąsos kelias“
Mįslingomis žinutėmis du nepolitikai – D.Kuolys ir V.Vasiliauskas – kalbėjo apie naują nepolitinę partiją. Tačiau jau po mažiau nei mėnesio situacija kardinaliai pasikeitė. Liepos pradžioje tie patys lyderiai paskelbė, kad „Lietuvos sąrašą“ formuoja nauja partija „Drąsos kelias“, vedama N.Venckienės, ir visuomenininkai.
Tuo metu „Lietuvos sąrašo“ lyderiai teigė, kad „Drąsos kelias“ ne uzurpuoja sąrašą, o tik jį papildo, mat D.Kuolio ir V.Vasiliausko partija yra ne partija, o iniciatyva.
„Partijos „Drąsos kelias“ ir jos pagrindu formuojamo sąrašo tikslas sukurti pilietinę Lietuvą, skaidrią valstybę, kurioje žmonės pasitikėtų savimi ir pasitikėtų valstybe. Įtvirtinti tikrą demokratiją, kurioje valstybės likimą balsuodami spręstų patys piliečiai, o ne kriminalinių grupuočių pinigai“, – taip kalbėjo „Lietuvos sąrašo“ remiama būsima politikė N.Venckienė, kuri neatskleidė kokį būtent valstybės likimą lemia kriminalinių grupuočių pinigai ir kas tos grupuotės.
„Lietuvos sąrašo“ steigiamasis suvažiavimas po kelių dienų įvyko būtent S.Daukanto aikštėje. Susirinko daugiau kaip tūkstantis žmonių, policija renginį nutraukė, nes nebuvo gautas leidimas. Net ir tada buvo kalbama, kad partija yra pilietinis judėjimas ir į valdžią nesiruošia eiti – rinkiminio sąrašo nebus, tačiau bus remtinų žmonių sąrašas.
Partija nurimo iki savivaldos rinkimų
Netrukus įvyko konfliktas dėl pavadinimo. Judėjimo „Už teisingumą“ narys Romualdas Ozolas tikino, kad būtent šis judėjimas iškėlė „Lietuvos sąrašo“ judėjimą, o jį pasisavino „Drąsos kelias“.
Anot jo, sąrašo žmones į „Drąsos kelio“ partiją nuvedė būtent V.Vasiliauskas, nors šis, jau tapęs politiniu veikėju, teigė, kad jokio konflikto nebuvo, nes pavadinimą D.Kuolio prašymu užpatentavo Naglis Puteikis.
„Lietuvos sąrašas“ rinkimuose nedalyvavo, nors oficialiai tapo partija, o tik rėmė kitus politikus iš „Drąsos kelio“, Tautininkų sąjungos ir konservatorių partijų. D.Kuolys tikino, kad remiami tik tiek politikai, kurie įsipareigos atkurti demokratinę Lietuvos Respubliką ir Lietuvos konstitucinę santvarką.
Keliems metams ši partija aprimo ir vėlei pasirodė tik savivaldos rinkimuose po trejų metų. Pirmiausia atėjo žinia, kad sąrašas remia jau nuo konservatorių partijos atskilusį N.Puteikį, kandidatuojantį į Vilniaus mero postą. Vėliau „Lietuvos sąrašas“ paskelbė, kad ryžosi kultūriniam maištui, nes, žiūrėdami į Lietuvos peizažą, esą pasigenda grumtynių už laisvą šalies visuomenę.
„Minėdami nepriklausomybės 25-metį, matome, kad vis mažiau dedame bendrų pastangų į laisvų bendrijų, laisvų bendruomenių išlaikymą. Mūsų miestai, mūsų valstybė vis labiau tampa panaši į uždarą akcinę bendrovę, o pati Lietuvos Respublika, pats Vilnius, mūsų miestai kūrėsi, kaip laisvos bendruomenės, laisvų piliečių bendruomenės“, – požiūrį į esamą ir tobulintiną situaciją dėstė D.Kuolys, nepaaiškinęs, kodėl verta valstybę gretinti su uždarąja akcine bendrove.
Į tarybos nario postą sąrašas taip pat kėlė ekonomistę Aušrą Maldeikienę. Pastarajai pasisekė, N.Puteikiui – ne. Be žinomos ekonomistės, dar trys partijos nariai šiuose rinkimuose pajautė pergalės skonį, tarp jų ir pats D.Kuolys.
Suaktyvėjimą paskatino dar vieni rinkimai
Po rinkiminių šūkių ir pažadų, patekę į tarybą „Lietuvos sąrašo“ iškelti kandidatai ir vėl nurimo, įniko į darbą. Bet netrukus, tais pačiais metais, pasigirdo kalbos apie būsimus Seimo rinkimus.
Dar prieš metus buvo skelbiama, kad „Lietuvos sąrašo“ bendražygiai N.Puteikis, A.Maldeikienė ir D.Kuolys neranda bendro sutarimo dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose. Ekonomistė A.Maldeikienė tuo metu teigė, kad ketina save kelti savarankiškai ir apie partiją negalvoja.
Ji pati pripažino, kad niekada nebuvo partijos narė, o eidama į savivaldybės rinkimus, anot jos, niekada nepalaikė „violetinio judėjimo“, o „Tiesos judėjimas“ jai esą yra visiškai nesuprantamas. Ekonomistė tikina, kad nežino, kokios tiesos siekia bendražygiai, nes tiesa yra nustatoma tik teismo procesuose.
Panašias mintis A.Maldeikienė išsakė ir šiemet, nors vis dėlto į Seimą yra keliama būtent „Lietuvos sąrašo“.
„Geras santykis su „sąrašu“, jų programą žinau, bet aš jos negaliu atstovauti, kai kurie dalykai man yra nesuprantami. Aš jiems tą esu viešai pasakiusi. Aš turiu savo nuomonę. Esu viešai deklaravusi – nedalyvauju partijos renginiuose, bet tikrai visais būdais padedu. Priežastys kokios yra, todėl kad iš tikrųjų man labai patinka tie žmonės, kurie su manimi dirba Vilniaus taryboje. Ponas D.Kuolys, ponas Liutauras Stoškus ir Gediminas Storpirštis“, – aiškino A.Maldeikienė.
Su ja kartu į Seimą keliauja kiti ekonomistai, mokslininkai, verslininkai, mokytojai ir teisininkai. Tarp jų – istorikai Antanas Kulakauskas ir Gintautas Terleckas. Tad „Lietuvos sąrašo“ dar prieš ketverius metus iškelta profesionalų idėja įgyvendinama būtent šiuose rinkimuose.
„Lietuvos sąrašas“ nėra deklaravęs, kuriai politinei srovei priklauso. Partija, eidama į rinkimus, skelbia, kad neaiškiame dabarties pasaulyje kviečia sutelkti šalies visuomenės bei užsienio lietuvių protus, kad Lietuva esą įgytų ateities perspektyvą, neva suvoktų ir veiksmingai gintų savo nacionalinius interesus.
