2020 09 09

Rinkimų debatai: vietoj S.Skvernelio ar R.Karbauskio LVŽS atsiuntė A.Verygą

Trečiadienį LRT debatuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovavo ne premjeras Saulius Skvernelis ir ne partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, o trečiuoju numeriu partijos kandidatų sąraše įrašytas Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Saulius Skvernelis ir Aurelijus Veryga
Saulius Skvernelis ir Aurelijus Veryga / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Debatuose pakviesti dalyvauti buvo keturių partijų – reitingų lyderių – atstovai. Po vieną atstovą partijos siuntė prie pagrindinės tribūnos: Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams atstovavo kandidatų sąrašo lyderė Seimo narė Ingrida Šimonytė, Lietuvos socialdemokratų partijai – sąrašo lyderis, partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, Darbo partijai – rinkimuose nedalyvaujantis partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

Politikai trečiadienį vakare diskutavo apie žmogaus teises ir sveikatos apsaugą.

Kalbant apie demokratiją, visi trys oponentai kaltino „valstiečių“ atstovus, kad per jų valdymo kadenciją, o ypač – koronaviruso pandemijos metu – demokratijos sumažėjo. Atsakyti į kritiką ėmėsi premjero patarėjas Giedrius Surplys, kuris pats šią savaitę buvo priverstas atsiprašyti po to, kai neleido žurnalistams užduoti klausimų Vyriausybės kancleriui.

Jis teigė, kad būtent ši valdžia esą ėmė kalbėtis su profsąjungomis ir piliečiais ir ieškoti konsensuso, o į opozicijos kvietimus susitikti, pasak G.Surplio, ne visada reaguota, nes pastaroji „pasikviečia žurnalistus ir tai yra tokia viešųjų ryšių akcija“ išskalbti valdančiuosius.

LSDP tvirtino, kad svarbi demokratijos dalis yra ir ekonominė demokratija, kai darbuotojai įgauna teisę spręsti, kaip skirstyti įmonės pelną, kur jį panaudoti.

Kitas klausimas buvo apie Stambulo konvencijos ratifikavimą. Tik LSDP pareiškė, kad tikrai pasisako už šią konvenciją. LVŽS ir Darbo partijos atstovai pasisakė, kad ši konvencija nebūtina, nes smurtas artimoje aplinkoje ir prieš moteris ir taip draudžiamas nacionaliniais įstatymais.

Tiesa, A.Veryga išsigynė, kad 2016 m. Seimo rinkimuose LVŽS žadėjo Stambulo konvenciją ratifikuoti, tačiau tuose rinkimuose su „valstiečiais“ išrinkta, o dabar socialdemokrate tapusi Dovilė Šakalienė priminė, kad toks pažadas buvo.

Facebook.com/Saulius Skvernelis, Viktoras Pranckietis ir Dovilė Šakalienė su plakatu, palaikančiu Stambulo konvencijos priėmimą
Facebook.com/Saulius Skvernelis, Viktoras Pranckietis ir Dovilė Šakalienė su plakatu, palaikančiu Stambulo konvencijos priėmimą

I.Šimonytė šiuo klausimu pasisakė aptakiai. Pasak jos, šiuo klausimu partija neturi bendros nuomonės. Taip pat I.Šimonytė pasisakė ir klausimu dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo. Jos balsas išdavė, kad pati politikė turi atskirą nuomonę, tačiau debatuose I.Šimonytė sakė klabanti bendruomenės, o ne savo vardu.

Partnerystės klausimu taip pat aptakiai kalbėjo V.Uspaskichas. Jis tikino, kad įstatymų reikia laikytis. Už jį į klausimą atsakė Andrius Mazuronis. Jis tikino, kad partija aiškios nuomonės dar neturi.

„Aš konservatyvus šioje vietoje“, – galiausiai ištarė V.Uspaskichas.

A.Veryga tikino, kad LVŽS yra už tradicines vertybes, bet supranta, kad gyvenime būna visaip. „Tai nėra paprastas ir vertybiškai, ir visaip kitaip klausimas“, – sakė jis ir tikino, kad teisinio instituto įvedimui priešintųsi.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gintautas Paluckas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gintautas Paluckas

LSDP pirmininkas G.Paluckas pasisakė už partnerystės įteisinimą, nors pripažino, kad sąvokos „partnerystė“ ir „santuoka“ viešajame diskurse maišomos ir dėl to kyla emocinių konfliktų.

Klausiami apie neįgaliųjų integraciją visų partijų atstovai sutiko, kad integracija turi būti stipresnė tiek švietime, tiek darbo rinkoje.

V.Uspaskichas iškart ėmė mėtytis finansiniais pažadais ir tikino, kad neįgalumo išmokos turi prilygti minimaliam darbo užmokesčiui.

A.Veryga tikino, kad žmonės jautrūs žmonėms su fizine negalia, tačiau labiau izoliuoti yra psichikos sutrikimų turintys žmonės.

„Neįgaliųjų užimtumo programa ir politika patyrė visišką fiasko. 2019 m. Užimtumo programai 83 proc. skirtų lėšų suvalgo socialinės įmonės, kuriose įsidarbina tris kartus mažiau neįgaliųjų nei atviroje rinkoje“, – kalbėjo G.Paluckas.

Mindaugo Mikulėno nuotr. /Ingrida Šimonytė
Mindaugo Mikulėno nuotr. /Ingrida Šimonytė

Klausiama apie sveikatos įstaigų tinklą, I.Šimonytė tikino, kad reikia aiškiai suskaičiuoti, kiek paslaugų, kur reikia ir nenaikinti ligoninių ten, kur yra daug vyresniojo amžiaus žmonių. taip pat ji akcentavo šeimos gydytojo vaidmens svarbą.

A.Veryga apgailestavo, kad tinklo nepavyko pertvarkyti. Pasak jo, tikslas yra ne ligoninių skaičius, o sveikatos rodiklių netolygumai, kurie yra nedovanotini. Taip pat, pasak jo, fragmentiškas įstaigų išsidėstymas lemia, kad ne visose jose pavyksta rasti personalo.

„Tai buvo ne uždarymo planas, o gelbėjimo planas“, – sakė jis.

Darbo partijos pirmininkas aiškino, kad anksčiau – prieš 10-15 metų esą valstybė turėjo mažiau pinigų, tačiau sugebėjo teikti plačias ir įvairias sveikatos paslaugas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Viktoras Uspaskichas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Viktoras Uspaskichas

„Mane stebina, kaip galima sužlugdyti“, – kalbėjo V.Uspaskichas.

A.Veryga atkirto, kad turbūt dėl tų „gerų“ paslaugų Lietuvoje toks trumpa vidutinė gyvenimo trukmė.

Klausiamas nuomonės apie privalomus skiepus, kurie įtraukti į skiepų kalendorių, A.Veryga tikino, kad priverstinis skiepinijimas neišsprendžia tėvų, kurie „tiki čipavimu“ problemų, nes dokumentus imama klastoti.

Socialdemokratas Saulius Čaplinskas tikino, kad medikai turi siūlyti ir aiškinti tėvams skiepų būtinybę. Anot jo, šiuo metu sveikatos politika daroma taip, kad „kai susiduria mokslas ir politika, mokslo nelieka“.

V.Uspaskichas pasisakė kategoriškai prieš privalomus skiepus.

I.Šimonytė tikino, kad dėl skiepų privalomumo turėtų diskutuoti mokslininkai, o ne politikai.

„Politikai labai mėgsta postringauti apie skiepus, bet tai yra mokslininkų prerogatyva. (...) Čia nėra tik asmens laisvės, bet ir visuomenės intereso klausimas“, – kalbėjo TS-LKD kandidatų sąrašo lyderė.

Klausiami apie korupciją sveikatos sektoriuje visų partijų atstovai sutarė, kad kyšiai medikams po kelių dešimtmečių taps anachronizmu, o didžiosios problemos – viešuosiuose pirkimuose.

Tiesa, Darbo partijos atstovai dar užsiminė, kad gydytojai ima kyšius, nes negauna pakankamų algų ir yra negerbiami.

A.Veryga tikino, kad „mažas žmogus“ atėjęs pas gydytoją mato vokelius, bet nemato viešųjų pirkimų, todėl smulkaus kyšininkavimo atvejai taip pat svarbūs.

I.Šimonytė tikino, kad mieste iškabinti plakatai, neva atgrasantys nuo kyšininkavimo, yra tiesiog nepagarba medikams. Politikė tikino, kad supranta, jog apsaugos priemones reikėjo pirkti greitai ir buvo ekstremali situacija, bet pridūrė: „Tris kartus brangiau veikti greitai yra sunkiai pateisinama net ir krizės situacijoje“.

A.Veryga atsakė, kad po visko kritikuoti lengva, tačiau situacija buvo tokia, kad taip pirkti buvo būtina: „Tos šnekos yra mažų mažiausiai neetiškos dabar kritikuoti žmones, kurie naktimis dirbo ir suvaldė situaciją“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis