„Po ilgų pasitarimų, svarstymų, nekalbant apie beveik metus trukusią darbo grupės veiklą, pagaliau komitetas gegužės 25 dieną galutinai apsvarstė rinkimų kodeksą, ir iš septynių dalyvavusių posėdyje šeši balsavo „už“, viena susilaikė, taigi komitetas Rinkimų kodeksui pritarė“, – prieš Seimo balsavimą sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras.
Už Rinkimų kodeksą po svarstymo balsavo 98 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė 18 parlamentarų.
Diskusijose dėl Rinkimų kodekso Seimo nariai daugiausiai klausimų kėlė dėl naujos galimybės partijoms steigti analitinius centrus, kuriems gyventojai galėtų pervesti 1,2 proc. savo sumokamo pajamų mokesčio (GPM), kaip labdaros ir paramos organizacijoms.
„Analitiniai centrai, kurie turi teisę gauti 1,2 proc. GPM dalį, man labai keista, kad gali gauti, nes šių centrų paskirtis yra aptarnauti politines partijas, tikrai manau, kad reikėtų šitą braukti“, – sakė opozicinių „valstiečių“ atstovė Asta Kubilienė.
Ji pažymėjo, kad politinėms partijoms gyventojai gali pervesti 0,6 proc. GPM ir kartu su 1,2 proc. analitiniams centrams partijos gautų „trigubą finansavimą“.
Grupė opozicinių parlamentarų buvo registravę siūlymą iš Politinių organizacijų įstatymo projekto išbraukti analitinius centrus, tačiau iniciatoriai per svarstymą atsiėmė siūlymą sakydami, kad vis viena nesulauks reikiamos paramos.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo pateikusi išvadą, kad leidžiant prie partijų steigti analitinius centrus būtų atvertas kelias neaiškios kilmės lėšoms patekti į Lietuvos partinę sistemą, tačiau TTK vadovas S. Šedbaras teigė, jog atsižvelgus į STT pastabas numatyti papildomi kontrolės mechanizmai.
Įstatymas numato, kad analitiniai centrai galėtų būti finansuojami Europos sąjungos ar NATO valstybėse įsteigtų politinių fondų lėšomis. Kaip saugiklį parlamentarai įrašė, kad lėšas priimti bus galima tik iš politinių fondų, kurie Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu yra įtraukti į Patikimų politinių fondų sąrašą.
Opozicijos atstovė Agnė Širinskienė ragino parlamentarus balsuoti prieš įstatymo projektą, sakydama, kad prie partijų steigti analitinius centrus, kurie galės būti finansuojami užsienio fondų lėšomis, bus apeitas draudimas juridiniams asmenims finansuoti partijas.
„Dėl daug įtarimų ir STT keliančių analitinių centrų finansavimo aš siūlysiu balsuoti prieš ir nesukurti sąlygų partijoms apeiti finansavimo iš juridinių asmenų draudimo“, – sakė parlamentarė.
TTK pirmininkas S.Šedbaras tvirtino, jog Vyriausioji rinkimų komisija turės patikrinti finansavimą iš užsienio fondų ir tik įrodžius lėšų skaidrumą jos galės būti pervestos.
„Jei yra investavimo procedūra iš užsienio, jei neįrodyta, kad skaidrus fondas, nėra kelio ir galimybės jam ateiti, jei trūksta informacijos ar jos nepakankama, toks fondas negali būti pripažintas patikimu. Maksimaliai apribojam (grėsmę) iš neskaidrių fondų gauti finansavimą, man atrodo, kad mes abejones išsklaidėm, mechanizmą sukūrėm, ir STT tam modeliui pretenzijų nebeturi“, – tvirtino S.Šedbaras.
Seimo antradienį apsvarstytas naujas Rinkimų kodeksas į vieną sujungia visus rinkimų įstatymus. Rinkimų kodeksą Seimas nori priimti pavasario sesijoje, nes šių metų rugsėjį bus likęs pusmetis iki savivaldos rinkimų, kai nebegalima keisti rinkimų taisyklių.
Rinkimų kodeksas būtų konstitucinis įstatymas, į jį sutraukiami šiuo metu atskiri Seimo, Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai.
Drauge apsvarstytas ir į kodeksą neįeinantis Politinių organizacijų įstatymo projektas, kuris turėtų pakeisti Politinių partijų įstatymą.
Projektus rengė Seimo darbo grupė, pagrindinės rinkimų naujovės juose susijusios su rinkimų komitetų veikla: politiniai komitetai turėtų būti steigiami kaip juridiniai asmenys, bent pusę metų iki rinkimų pradžios.
Taip pat būtų įtvirtinta nuostata, kad partijų ar komitetų koalicijų pavadinimuose negali būti naudojami asmenų vardai bei pavardės.
Projektui pritarė Vyriausybė, tačiau pasiūlė iš Rinkimų kodekso išbraukti procedūrinius klausimus, paliekant esmines konstituciškai svarbias nuostatas.
Vyriausybės vertinimu, konstituciniame įstatyme detaliai nustačius rinkimų organizavimo taisykles, tokias kaip komisijų darbo tvarka ir pan., vėliau galima susidurti su keblumais siekiant jas pakeisti.
Konstituciniai įstatymai bei jų pataisos Seime svarstomi ir priimami pagal specialias procedūras, numatyti ilgesni laiko tarpai tarp balsavimų, reikia daugiau balsų priimti. Konstituciniam įstatymui priimti Seime reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“, o norint pakeisti – 85 balsų.
Seimas visgi nusprendė visas rinkimų taisykles sutraukti į vieną dokumentą.
