Panoręs dalyvauti savivaldos rinkimuose kaip pavienis kandidatas, gyventojas privalės surinkti tam tikrą skaičių jį palaikančių rinkėjų parašų, kiek konkrečiai priklausys nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus. Vilniuje nepartinis kandidatas privalės surinkti 880 jį remiančių žmonių parašų. Anot Žvėryno bendruomenės atstovo, teisininko Liudviko Ragauskio, neslepiančio ambicijų dalyvauti savivaldos rinkimuose, ši sąlyga parodo, kad iš tikrųjų patys piliečiai negali iškelti savo kandidatūros.
„Realiai mes neturime teisės savęs iškelti, tik siūlyti. O iškelti gali daugiau negu 800 gyventojų, kurie pasirašys. Vadinasi, gyvendamas Vilniuje turiu kitokias sąlygas, negu turėčiau gyvendamas Neringoje, nes ten norint tapti kandidatu tereikia 100 parašų. Taip pažeidžiamas lygiateisiškumo principas“, – įsitikinęs L.Ragauskis.
Teisininkas įžvelgė ir daugiau trukdžių pavieniams kandidatams. Jis pasakojo, kad visi kandidatai, dalyvausiantys rinkimuose savarankiškai, pateks į bendrą nepriklausomų kandidatų sąrašą, o jų eilės numeriai bus paskirstyti burtų keliu. „Įsivaizduokime situaciją: Artūras Zuokas (buvęs Vilniaus meras – aut. past.) iškelia savo kandidatūrą, patenka į tą sąrašą. Visiems, nemėgstantiems šio politiko, atrodys, kad tai A.Zuoko sąrašas, ir jie nebalsuos už jį. Pagal dabar galiojančią tvarką, aš su savo bendraminčiais galiu sudaryti atskirą koalicinį sąrašą, tačiau tuomet mums teks surinkti daugiau nei 6 proc. rinkėjų balsų, kad patektume į savivaldybės tarybą“, – vardijo L.Ragauskis. Nekoaliciniams partijų sąrašams barjeras, kurį reikia perlipti, bus 4 proc. rinkėjų balsų. Tačiau pavieniams kandidatams šio laiptelio peržengti nereikės.
Nebus kontrolės
Politologas Algis Krupavičius Seimo sprendimą savivaldos rinkimuose leisti kandidatuoti pavieniams kandidatams, bet nesudaryti sąlygų juose dalyvauti visuomeninėms organizacijoms, vadina vienu kvailiausių sprendimų, koks tik galėjo būti.
„Partijų sąrašuose esantys kandidatai atstovauja partijoms, kitoms organizacijoms, o atskiri kandidatai yra kaip „zuikiai“ be bilieto. Jų elgesys gali būti sunkiai prognozuojamas, o instrumentų, kaip kontroliuoti jų veiklą, nebus. Jeigu jis atstovautų politinei partijai, kuri nepatenkintų rinkėjų lūkesčių, pastarieji galėtų ją nubausti – kituose rinkimuose nebalsuoti. O vienas išrinktas politikas gali rasti daug įvairių argumentų dėl savo vienokios ar kitokios veiklos ir visiškai nebijoti, kad jo vėl neišrinks“, – sakė politologas.
Ir seni, ir nauji kandidatai
Kas, be politinių partijų pasirinktų kandidatų, kitąmet pretenduos į Vilniaus miesto tarybą, kol kas dar neaišku. Buvusio sostinės mero A.Zuoko įkurtas visuomeninis judėjimas „TAIP“ („Tėvynės atgimimas ir perspektyva“) iki šiol nėra paskelbęs, ar jo atstovai bandys dalyvauti rinkimuose.
Tuo tarpu Vilniaus miesto Liberalų ir centro sąjungos (LiCS), kuriai anksčiau priklausė A.Zuokas, gretose jau prasidėjo bruzdėjimai. Dalis LiCS frakcijos dabartinėje miesto taryboje narių neseniai pareiškė ketinantys kurti atskirą frakciją. Šių veiksmų iniciatorius Kęstutis Nėnius, paklaustas, ar permainos susijusios su A.Zuoko įkurtu nauju judėjimu, atsakė teigiamai: „Anksčiau dirbome su A.Zuoku, vystėme Būsto programą ir negaliu skųstis, kad jis būtų trukdęs dirbti savo ypatinga globa ar neaiškiais nurodymais, man su juo sekėsi dirbti. O kadangi norisi dirbti ir nudirbti, tai ir „limpam“ su tuo judėjimu. Toliau su jais dirbsime, bet priešai nesame niekam.“
Vilniuje sklando kalbos, kad rinkimuose tarybos narių mandatų siekti ketina ir dar viena nauja organizacija, kuri aktyviai reiškiasi gindama Kalvarijų turgavietės prekeivių teises. Profesinė sąjunga „Mūsų reikalas“ vieną pergalę jau pasiekė – jos iniciatyva teismas sustabdė savivaldybės paskelbtą Kalvarijų turgaus nuomos konkursą, kurio laimėtojai turėtų rekonstruoti turgavietę ir ją administruoti 25 metus.
Tačiau šios profesinės sąjungos pirmininkas, buvęs Kalvarijų turgaus vadovas, Audrius Barauskas tikino kol kas apie rinkimus negalvojantis. „Jeigu galvočiau, priimčiau politinių partijų pasiūlymus. Tačiau nenoriu ir nepriimsiu. Šiuo metu nemanau, kad esu pakankamai įdomus žmogus, galintis dalyvauti rinkimuose, tam reikia įdirbio“, – sakė A.Barauskas.
Aktyviausi Žvėryno bendruomenės atstovai rinkimų neišsižada, bet kandidatuoti ketina ne po vieną, o sudaryti organizacinę grupę, kuri iškels kandidatų sąrašą ir jį bandys registruoti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. „Jeigu to padaryti nepavyks, tuomet rinksimės teisminį kelią“, – teigė L.Ragauskis. Anot jo, tuomet teisme būtų bandoma įrodyti, kad pagal Lietuvos Konstituciją, savivaldos rinkimuose kelti kandidatus neturi teisės nei politinės partijos, nei visuomeninės organizacijos, tai turi daryti tik pati gyventojų bendruomenė.
