Dviejose savivaldybėse – Rietavo ir Joniškio rajono – Liberalų sąjūdžio kandidatai į merus Antanas Černeckis ir Vitalijus Gailius, išankstiniais duomenimis, laimėjo jau pirmajame rinkimų ture. Dar keturiose savivaldybėse liberalų kandidatai po pirmojo turo pirmauja. Dar keturiose – yra antri ir patenka į antrąjį rinkimų turą.
Tačiau partijos rezultatai didžiuosiuose miestuose anaiptol nedžiugina. Nė viename iš penkių didžiųjų miestų liberalų kandidatai į merus nepateko į antrąjį rinkimų ratą, o Vilniuje ir Kaune Liberalų sąjūdžio sąrašai neperkopė 4 proc. ribos, reikalingos norint patekti į savivaldybę.
Lyginant su 2015 m. rinkimais, už Liberalų sąjūdžio sąrašus savivaldos rinkimuose, išankstiniais duomenimis, balsavo maždaug dvigubai mažiau rinkėjų.
Visų apylinkių rezultatai turėtų būti suskaičiuoti iki pirmadienio ryto. Visgi esminių pasikeitimų būti jau neturėtų.
E.Gentvilo rinkimų rezultatai neliūdina
Liberalų sąjūdis rinkimų rezultatų laukė „Esse“ restorane Vilniuje. Iš viso čia buvo susirinkę keliasdešimt žmonių, daugiausia partijos Vilniaus skyriaus nariai. Pernelyg didelio optimizmo jie nedemonstravo – pripažino, kad jau vien patekimas į Vilniaus savivaldybės tarybą taptų pergale.
Partijos lyderis Eugenijus Gentvilas žurnalistams teigė, kad rinkimų rezultatai atitinka lūkesčius.
„Kaip ir spėliojau. Ketvirta vieta pagal mandatų skaičių, ketvirta vieta pagal merų skaičių. Kol kas taip ir atrodo“, – sakė E.Gentvilas.
„Barstykitės galvas pelenais tie, kurie sakėt, kad Liberalų sąjūdis jau mirė. (...) Ponui Tapinui sakau, jo citatą sakydamas, kažkodėl šito lavono dar neišneša iš laidojimo kambario. Galvokite toliau. Jei nenorite barstytis galvos pelenais, prisiminkite sau tyliai, ką sakėte“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Partijos prarastų pozicijų Vilniuje ir Klaipėdoje E.Gentvilas nebuvo linkęs sureikšminti. Jo teigimu, tai tiesiog yra simptomas jau 2015 m. pradėjusios reikštis situacijos, kad didžiuosiuose miestuose pamažu įsitvirtina komitetai, o tradicinės partijos ir ideologijos labiau išlieka regionuose.
„Čia galima sakyti liberalų nesėkmė, bet galima sakyti – štai, kur komitetų jėga. Ne kaimiškuose regionuose, o didmiesčiuose. Tą tendenciją mes matėme jau 2015 m. labai aiškiai“, – sakė E.Gentvilas.
Prieš rezultatų skaičiavimą demonstravo optimizmą
Dar prieš pradedant skaičiuoti rezultatus E.Gentvilas tikėjosi, kad partijos rezultatai 2019 m. rinkimuose bus netikėtai geri ir nustebins skeptikus. Visgi jis kalbėdamas su žurnalistais pripažino, kad iškovoti tiek mandatų kiek 2015 m. nepavyks.
„Manau, kad jie (partijos rezultatai, – red. past) daug kam bus netikėtai geri. Aš turiu omenyje, kad visus 2018 m. sakė, kad liberalai miršta, liberalų nebėra. (...) Nusivils tie prognozuotojai arba blogo linkintys. Aš manau, kad liberalai užims ketvirtą vietą politinių partijų tarpe“, – žurnalistams sakė E.Gentvilas.
Visgi jis pripažino manantis, kad Liberalų sąjūdis gaus „šiek tiek mažiau“ mandatų negu 2015 m. rinkimuose.
„Tikiuosi 150-170 mandatų. Ir 8 merų postai Lietuvoje. Ir vienu, ir kitu požiūriu turėtume būti ketvirta partija Lietuvoje“, – sakė E.Gentvilas.
Vilniuje E.Gentvilo lūkesčiai kuklūs – jo teigimu, jei Liberalų sąjūdžio sąrašas sostinėje peržengs 4 proc barjerą, tai bus galima laikyti pasiekimu.
Buvusiam bendražygiui Remigijui Šimašiui ir jo vedamam sąrašui E.Gentvilas negailėjo karčių žodžių.
„Vilniuje įvyko išdavystė, galvojant ne apie partijos, o apie savo interesus, ir ta išdavystė jau įvykusi ne pirmą kartą. 2017 m. spalį atsistatydinant, 2018 m. spalį pabėgant“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Visgi E.Gentvilas neatmetė galimybės, kad po rinkimų, jei peržengs 4 proc. barjerą, Liberalų sąjūdis ir R.Šimašiaus sąrašas galėtų tartis.
„Spręsiu ne aš. Spręs patys Vilniaus liberalai. Aš linkėčiau, kad susitartų. Visgi nežiūrint nuoskaudų ar epitetų, kuriais čia pats pasimėčiau ką tik, reikia galvoti apie bendrą ir rezultatyvų darbą. Manau, kad buvusiems liberalams ir esamiems liberalams lengviau susitarti negu kokiems nors antiliberalams su mūsų liberalais“, – sakė E.Gentvilas.
Restoranas „Esse“ Gedimino prospekte, kuriame Liberalų sąjūdis laukė rinkimų rezultatų, partijai turėtų kelti nekokias asociacijas – būtent jame politinės korupcijos bylą tyrę pareigūnai įrašė dabar jau buvusio liberalo Gintaro Steponavičiaus ir buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pokalbį, kuriame jiedu sutarė dėl koncerno įmonių paramos G.Steponavičiaus paramos fondui ir VšĮ „Laisvės studijų centras“.
Prokuroras teisme įrodinėja, kad taip buvo maskuojama parama ne tik paties G.Steponavičiaus, bet ir Liberalų sąjūdžio veiklai finansuoti.
Rinkimų štabe matyti partijos lyderis Eugenijus Gentvilas, partijos kandidatas į Vilniaus merus Martynas Nagevičius.
Po sėkmingų rinkimų – kritimas
Per 2015 m. savivaldos rinkimus Liberalų sąjūdis visoje Lietuvoje iškovojo 208 mandatus, rinkimuose triumfavo ir 9 liberalų kandidatai į merus. Pagal iškovotus mandatus partija buvo trečia.
Tai buvo geriausias partijos pasirodymas jos egzistavimo istorijoje, tačiau 2016 m. partiją supurčius politinės korupcijos skandalui, Liberalų sąjūdis prarado didelę dalį populiarumo.
2015 m. partijai sėkmingai buvo merų rinkimai dviejuose iš didžiųjų šalies miestų: Vilniuje triumfavo Remigijus Šimašius, o Klaipėdoje – Vytautas Grubliauskas. Tačiau jie abu iš partijos pasitraukė ir šiuose rinkimuose dalyvauja su visuomeniniais komitetais.
Rinkimų rezultatų laukite stebėdami specialią laidą 15min studijoje.
