Pakeleivingų automobilių vairuotojai lyg susitarę tvirtina netikrinantys savo keleivių dokumentų ir į asmenines transporto priemones priimantys visus norinčius. Neseniai vienoje socialinio tinklo grupėje pakeleivių į Lietuvą ieškojęs Justas teigė patikrinantis būsimų keleivių „Facebook“ anketą. „Kadangi dabar populiarus „Facebook“, tad žvilgteliu į žmogaus asmeninį profilį. Dauguma viešai skelbia beveik viską, tad galima išsiaiškinti apie žmogų ir gerų, ir blogų dalykų“, – informacijos apie keleivius rinkimo būdą atskleidė pašnekovas.
Per pastaruosius trejus metus keletą kartų į Lietuvą ir iš jos savo automobiliu važiavęs jaunas vyras panašia veikla užsiėmė ir tėvynėje. Justo teigimu, keliaujant iš Anglijos su nepažįstamaisiais problemų nekilę: „Su keistuoliais teko pakeliauti tik Lietuvoje. Iš Anglijos žmones vešiu antrą kartą, pirmąjį pakliuvo padori kompanija“.
Patikrinti klientų praeitį – sudėtinga
Jaunam vyrui antrino ir mikroautobusu nepažįstamus keleivius nuolat į tėvynę vežantis Tomas. Dvejus metus krovininį autobusą vairavęs lietuvis nusprendė imtis tarptautinio keleivių pervežimo ir tvirtina žmonių nuolat ieškantis bei nesunkiai randantis internete.
Pasak pašnekovo, jo vežami keleiviai visada būna gerai nusiteikę ir problemų su jais nekilo nė karto. Paklaustas, ar tikrina informaciją apie būsimus keleivius, kad išvengtų galimų nesklandumų kelionių metu, Tomas teigė niekada apie tai net nepagalvojęs. „Dokumentų niekada netikrinu, tam yra muitinės pareigūnai. Tiesa, visada pasitikslinu, ar turi pasus, o jei veža vaikus – ar turi įgaliojimą“, – apie pasitikėjimą tautiečiais kalbėjo vairuotojas.
Dokumentų niekada netikrinu, tam yra muitinės pareigūnai.
Savo draugui internete rasti pakeleivių į Lietuvą padėjusi Diana sakė žinanti, kad su nepažįstamaisiais keliauti – pavojinga, tačiau jos draugas paprašęs pagalbos, tad ji neatsisakiusi.
„Jis paprašė manęs įkelti keletą skelbimų į forumus, nes esu daug kur užsiregistravusi, tačiau sakė, kad pirmenybę teiks merginoms, nes su jomis jausis saugiau“, – apie draugo sprendimą pasakojo lietuvė. Pašnekovės teigimu, susitikęs su klientais jos draugas dėl saugumo užsirašys jų vardus bei pavardes.
Informaciją apie kiekvieną Jungtinės Karalystės gyventoją gali suteikti specializuotos vyriausybinės šalies organizacijos. Turint asmens duomenis ir paaiškinus, kam reikalinga ši informacija, galima išsiaiškinti, ar kartu keliausiantis asmuo turi kriminalinę praeitį. Ši informacija dažniausiai prašoma darbdavių, kurių darbuotojų nusikalstama praeitis turėtų įtakos naujoms pareigoms.
Nesiekiant įdarbinti žmonių, jų praeitį taip pat įmanoma patikrinti, tačiau tai gali užtrukti ir kainuoti. Laisvos informacijos aktas suteikia galimybę pačiam asmeniui (ar jo duomenis pateikusiam žmogui) gauti visus vidaus reikalų sistemoje saugomus įrašus apie jį. Bet kuris iš šių procesų užtrunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių, informacijai gauti būtina žinoti ne tik asmens vardą bei pavardę, bet ir gimimo datą, namų adresą bei kitus duomenis, kurių pakeleivingų automobilių vairuotojai dažniausiai neturi. Negana to, už duomenų gavimą tenka sumokėti.
Gauti informacijos apie Lietuvoje į teisėsaugos akiratį pakliuvusius asmenis – kur kas paprasčiau. Pakanka turėti būsimo keleivio vardą, pavardę bei asmens kodą ir suvesti duomenis elektroninėje paieškos sistemoje.
Kelionių reikalavimai – panašūs
Nors ieškant pakeleivingos mašinos ar keleivių internete neskelbiami jokie reikalavimai, vairuotojai tvirtina, kad keletą prašymų keleiviams pateikia. Nemažai patirties šioje srityje turintis Tomas iš karto praneša keleiviams, kad jiems griežtai draudžiama automobilyje vartoti svaigalus bei rūkyti.
Mėgautis cigaretės dūmu neleidžia ir pats nerūkantis vairuotojas Justas, tačiau jis keleiviams kiek atlaidesnis: „Neturiu daug taisyklių. Prašau nebūti paršais ir nedaryti to, ko nedarytų savo transporto priemonėse“, – kalbėjo jaunas vyras.
Sėdant į pakeleivingą automobilį ne tik nežinoma, su kuo artimiausią parą teks dalintis sėdyne. Neaiški ir vairuotojo patirtis, ši informacija ieškant kompanijos tolimai kelionei neskelbiama, o būsimi keleiviai dažnai nesusimąsto pasidomėti, kokį vairavimo stažą turi tautietis, sėdantis už vairo.
Gauti informacijos apie Lietuvoje į teisėsaugos akiratį pakliuvusius asmenis – kur kas paprasčiau.
Justas tikino, kad keleiviai turėtų padėti vairuotojams išlaikyti budrumą. Paklaustas, ar saugu leistis į kelią su nepažįstamu ir nežinia kaip vairuojančiu žmogumi, Justas atsakė, kad šiais laikais negali būti užtikrintas niekuo.
„Ir geri vairuotojai padaro klaidų, klysti – žmogiška. Manau, keleiviai turėtų „prisijungti prie vairavimo“. Kalbu apie budrumą ir vairuotojo palaikymą. Visgi kelionė nėra trumpa“, – atviravo lietuvis.
Vis dėlto, abu kalbinti vairuotojai patarė nesėsti į mašiną pas bet ką, o taip pat neimti įtartinų keleivių. Išsirinkti iš gausybės pasiūlymų pavežėti bei sužinoti, ar bendrakeleiviai bei vairuotojas – patikimi, pašnekovai siūlė paprastai – naudojantis „Facebook“.
Tomas, iš patirties žinantis, kad keleivių ir krovinių pervežėjų lietuvių Jungtinėje Karalystėje – nors vežimu vežk, patarė tautiečiams prieš kelionę atlikti išsamią paiešką: „Šiais laikais reikia būti atsargiems, nesėsti į pirmą pasitaikiusią mašiną. Vežėjų yra didelis pasirinkimas, tačiau ir jų būna labai įvairių. Patariu klausyti žmonių rekomendacijų“.
Būsimi keleiviai dažnai nesusimąsto pasidomėti, kokį vairavimo stažą turi tautietis, sėdantis už vairo.
Diana atviravo pati niekada nekeliavusi tokio tolimo atstumo nepažįstamųjų automobiliu, tačiau jei reikėtų, nesibaimintų.
„Jei tektų važiuoti, parašyčiau į forumus ir paklausčiau kitų narių, kurie jau keliavo, apie patikimus žmones“, – atviravo mergina ir pridūrė, kad daugelis vairuotojų, kaip ir jos draugas, tokias keliones renkasi ne tik dėl pinigų: „Važiuoti liūdna, norisi su kuo nors pabendrauti“.
Anksčiau krovinius pervežinėjęs Tomas tvirtino, kad važiuoti su pakeleivingais automobiliais žmonėms dažnai geriau, nei su priklausančiais įmonėms.
„Įmonėse dirbantys vairuotojai už reisą gauna apie 200 svarų sterlingų (281,46 euro), tad dažnai jiems keleiviai visiškai nerūpi. Jie daug šūkauja, nenuveža iki ten, iki kur pažadėjo, kelionės metu kelia sutartą kainą ir panašiai“, – apie legaliai dirbančius kolegas kalbėjo pašnekovas.
Kainos – svyruoja
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenėje vis dar gajus mitas, kad kelionės mikroautobusais ar privačiais automobiliais – pigesnės nei lėktuvu. Ne visada tai yra tiesa. Važiuojant mikroautobusais kelionės kaina dažniausiai nustatyta ir vienoda visiems, nepriklausomai nuo aplinkybių. Kelionių privačiais automobiliais kainos svyruoja, priklausomai nuo keleivių skaičiaus bei susitarimo su vairuotoju.
Privatūs vairuotojai dažnai linkę pasidalinti kelionės išlaidas po lygiai su visais važiavusiais kartu. „Kelionės kaina priklauso nuo automobilio, vairavimo stiliaus bei keleivių skaičiaus. Mano automobilu kelionė kainuoja apie 250 – 300 svarų sterlingų (352 – 422,20 euro)“, – pasakojo Justas.
Tuo tarpu, Tomas tvirtino iš keleivio prašantis nuo 90 (126,66 euro) iki 100 (140,73 euro) svarų sterlingų, važiuojant iš Jungtinės Karalystės bei 90 – 100 eurų, važiuojant iš Lietuvos. Konkreti kaina, pasak vyro, priklauso nuo to, iš kur keleivį reikia paimti į į kur tiksliai nuvežti.
Privačiais automobiliais iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ir atgal važiuojančių keleivių 15min.lt pakalbinti nepavyko. Viešai ieškoję vietų nepažįstamų tautiečių automobiliuose lietuviai į žurnalistės klausimus atsakyti nepanoro.
