Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 10 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų. Kaip informuoja NVSC, fiksuoti penki atvejai Kauno, keturi Klaipėdos ir vienas Utenos apskrityse.
Iš vakar patvirtintų atvejų 4 yra įvežtiniai, dėl turėtų kontaktų su patvirtintais COVID-19 atvejais taip pat užsikrėtė 4 žmonės. Tuo metu, kokiomis aplinkybėmis užsikrėtė dar 2 asmenys, nėra aišku. Epidemiologiniai tyrimai tęsiami, tad šie duomenis gali keistis.
„Iš visų patvirtintų dešimties atvejų, aštuoni jautė simptomus, du besimptomiai. Įvežtiniai keturi atvejai, trys iš Lenkijos, vienas iš Airijos. Pabrėšiu, kad nė viena iš šių šalių kol kas nėra įtraukta į paveiktų šalių sąrašą, bet nesvarbu, iš kur atvyksti, laikoma, kad yra rizika susirgti COVID-19 liga“, – teigė R.Lingienė.
Ji paminėjo, kad iš likusių atvejų keturi yra susiję su židiniais, o dviem atvejais iki šiol nenustatyta, kaip jie galėjo užsikrėsti – tie žmonės nenurodė sąsajų nei su sirgusiais asmenimis, nei kad buvo užsienyje ar turėjo izoliuotis.
E.sveikatos strigimai nepaveikė
Paklausta, ar dėl strigimų e.sveikatos sistemoje turėjo problemų ir NVCS specialistai, R.Lingienė sakė, kad tik keletą pirmųjų valandų, kadangi paskui laboratorijos ėmėsi pranešti apie teigiamus atvejus tiesiai specialistams.
O žmonės, kuriems buvo atlikti testai, anot R.Lingienės, turėjo elgtis pagal nurodymus – jei NVSC ar kiti specialistai buvo žmogui nurodę izoliuotis, jie taip ir turėjo daryti, kol laukė vėluojančių tyrimo rezultatų.
Jeigu mūsų specialistai nurodo izoliuotis, tai, nepaisant atsakymų nebuvimo, izoliacija turi tęstis tiek, kiek turi tęstis.
„Jeigu mūsų specialistai nurodo izoliuotis, tai, nepaisant atsakymų nebuvimo, izoliacija turi tęstis tiek, kiek turi tęstis. Dėl to neturėjo kilti, manau, problemų, bet suprantama, kad žmonėms rūpėjo atsakymai. Be abejo, nesklandumų buvo, bet mes ne ta įstaiga, kur reikėjo dėl to kreiptis“, – kalbėjo R.Lingienė.
Židiniai pasikeitė
Anot R.Lingienės, židiniai sveikatos, socialinės globos įstaigose jau užgeso, todėl dabar esą atsakomybė kiekvieno iš mūsų rankose.
„Jeigu būsime socialiai atsakingi, norėsime valdyti riziką, tikrai galėsime tą padaryti laikydamiesi fizinės distancijos, naudodamiesi visomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtina naudotis ar rekomenduojama. Kuo mažiau dalyvaudami įvairiuose masiniuose susibūrimuose, ypatingai kviesdami asmenis iš kitų teritorijų, ypatingai – iš užsienio. Juk su šeimos nariais ir taip gyvename kartu. Bet su asmenimis, su kuriais rečiau bendraujame, rečiau matomės, reikėtų ir tęsti tokią tradiciją, reikėtų mažinti to bendravimo, mažiau socializuotis, tą galima daryti ir per atstumą.
Įvairios ekskursijos atrodė nekaltas dalykas, o matome, kuo baigėsi“, – kalbėjo specialistė.
Užsikrėtimo atvejis Kauno apskrityje patvirtintas asmeniui, kuris turėjo sąlytį su artimuoju, dalyvavusiu ekskursijoje Išlaužas–Tauragė. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad asmuo jaučia koronavirusui būdingus simptomus. Tai antrinis atvejis, siejamas su šiuo protrūkiu. Šiuo metu nustatyti jau septyni atvejai, susiję su šiuo židiniu, įskaitant patvirtintą vakar.
Juk su šeimos nariais ir taip gyvename kartu. Bet su asmenimis, su kuriais rečiau bendraujame, reikėtų ir tęsti tokią tradiciją.
R.Lingienės teigimu, būtent ekskursijos atvejis parodo, kad virusas yra visur, nes ji tikra – sergantis, jaučiantis simptomus žmogus tikrai nevažiavo. „Reikia vertinti tai, kad kiekvienas iš mūsų, deja, galime būti užsikrėtę ir nejausti simptomų niekada arba dar nejausti“, – teigė ji.
Prienų rajono savivaldybė feisbuke pirmadienį skelbia, kad rajono savivaldybėje patvirtintas penktas COVID-19 susirgimo atvejis: „Po pietų gauta informacija, kad nustatytas ir šeštasis atvejis, siejamas su tuo pačiu židiniu – asmenų dalyvavimu ekskursijoje. Visi sergantieji iš Išlaužo seniūnijos ir gydosi ambulatoriškai. Epidemiologinis tyrimas tęsiamas. Rajone privalomo karantino namuose laikosi 60 asmenų.“
Lenkijos situacija stebima
Paklausta, kaip vertina blogėjančią situaciją Lenkijoje, Nyderlanduose, ar nereikėtų jų įtraukti į paveiktų šalių sąrašą jau dabar, R.Lingienė sakė, kad tai klausimas ne jai.
„Paprastai šalys įtraukiamos į paveiktų šalių sąrašą tada, kai sergamumas 100 tūkst. gyventojų viršija tam tikrą rodiklį per 14 dienų. Viena diena gali nieko nelemti, bet gali ir lemti. Faktas tas, kad epidemiologams kelia susirūpinimą sergamumas pas mūsų kaimynus, nes važiuojame gana dažnai. Yra atvejų iš Lenkijos, kaip ir iš kitų šalių, kurios nėra įtrauktos į paveiktų šalių sąrašą“, – sakė R.Lingienė.
Jos teigimu, reikia situaciją stebėti, bet Sveikatos apsaugos ministerija priims sprendimą arba penktadienį, arba anksčiau, jei rodikliai vienoje ar kitoje šalyje labai pablogės.
Daugiau apie tai skaitykite čia: Lenkija kol kas į paveiktų šalių sąrašą netraukiama, bet suklusti reikia visiems keliaujantiems
Lietuvos bendras susirgimų rodiklis yra blogesnis nei Latvijoje ar Estijoje. Klausiama, kodėl Latvijai ir Estijai sekasi geriau kovoti su koronavirusu, R.Lingienė paminėjo, kad šiose šalyse kur kas mažesnės testavimo apimtys.
„Kas ieško, tas randa. Lietuva viena iš pirmaujančių Europos ekonominėje erdvėje dėl testavimo apimčių, tai ir atvejų daugiau išaiškinama. Paskutiniu metu Latvija ėmėsi labai radikalių priemonių stabdyti ligai, to rezultatus mes matysime šiek tiek vėliau. Gal žmonių sąmoningumas didesnis, gal informavimo kampanijos veikia kitaip. Sunku pasakyti, bet viena iš pagrindinių priežasčių – turėtume žinoti jų testavimo apimtis, o jos kur kas mažesnės“, – kalbėjo R.Lingienė.
Gali reikalauti registruoti renginių dalyvius
Ji priminė ir kaukės dėvėjimo svarbą, pabrėždama, kad ar nedėvėsi kaukės, ar ją nešiosi ant smakro, skirtumo nėra.
Tam, kad kilus būtinybei, epidemiologams nekiltų sunkumų atsekti asmenis, turėjusius santykį, juos izoliuoti, kad infekcija neišplistų.
Taip pat R.Lingienė sakė nesanti tikra, ar tikrai nuo rugsėjo nebus ribojamas renginių dalyvių skaičius. Esą svarstyta, galbūt pareikalauti organizatorių registruoti renginių dalyvius, jų duomenis vėliau išlaikant tiek laiko, kiek reikėtų – viruso inkubacinį laikotarpį.
„Tam, kad kilus būtinybei, epidemiologams nekiltų sunkumų atsekti asmenis, turėjusius santykį, juos izoliuoti, kad infekcija neišplistų ne tik tarp renginio dalyvių, bet ir tų žmonių šeimų narių, kolegų“, – teigė R.Lingienė.
