Jo tikslas – teikti integracijos į darbo rinką paslaugas romams, siekiant išvengti jų socialinės atskirties. Projektu siekiama sudaryti sąlygas romams įsitraukti į darbo rinką, skatinti motyvaciją dirbti, naudojant inovatyvias karjeros ugdymo priemones, sudaryti sąlygas įgyti ir kelti kvalifikaciją; įsitvirtinti ir dalyvauti visuomenės gyvenime; formuoti teigiamą požiūrį į romų bendruomenę, naikinti stereotipus, keisti darbdavio – darbuotojo santykius įdarbinant romus.
Užmojai ambicingi
Romų integracijos centro pirmininkė Konsuela Mačiulevičiūtė, dirbanti prie projekto „Dirbkime kartu su romais“, 15min sakė, kad jis leidžia labiau socializuoti romus, įtraukia juos į darbo rinką, į mokymus ir į specialybių bendrus parengimus, kuriuos organizuoja Romų integracijos centras.
„Taip pat žadama rengti kasmetinį romų muzikos festivalį. Tam, kad supažindintume visuomenę su viena gražiausių ir seniausių romų kultūra ir papročiais. Tokiu būdu integruotume jaunus romus į visuomeninį pilietinį gyvenimą“, – projekto užmojus atskleidė pašnekovė.
Galiu paminėti vieną jauną romą iš Vilniaus, kuris baigė universitetą ir išvyko į Ameriką – ten dirba įmonėje ir puikiai gyvena.
Pasak K.Mačiulevičiūtės, ne tik jaunesnė karta, bet ir pagyvenę žmonės jau nori integruotis į darbo rinką arba bent jau išmokti geriau naudotis kompiuterinėmis programomis.
Ji siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad yra puikių romų sėkmės pavyzdžių: „Galiu paminėti vieną jauną romą iš Vilniaus, kuris baigė universitetą ir išvyko į Ameriką – ten dirba įmonėje ir puikiai gyvena. Taip pat romas iš Vilniaus, kuris darbuojasi vienoje kelionių agentūroje. Galų gale aš dirbu renginių organizatore, meno vadove, muzikos mokytoja. Pavyzdžių tikrai yra daug“, – sakė K.Mačiulevičiūtė.
Tuo metu VšĮ Romų visuomenės centras direktorė Svetlana Novopolskaja 15min yra sakiusi besivilianti, kad šis projektas duos naudos: „Manome, kad šis projektas tikrai bus efektyvus ir padės romams pasijusti konkurentais darbo rinkoje“.
Nuolat atsimuša į sieną
Vilniaus tabore gyvenanti 63-jų moteris taip pat tvirtino, kad romai norėtų įsilieti į darbo rinką – esą kiek turi pažįstamų – tiek jauni, tiek seni romai bando susirasti darbą. Vis dėlto moteris guodėsi, kad ieškodama darbo nuolat atsimuša į sieną.
„Atsakymas vis neigiamas“, – tai, ką išgirsta iš darbdavių, apibendrino ji. Moteris pasakojo, kad kreipėsi į Darbo biržą, bet koją darbo paieškoms esą vis pakiša jos šlubuojanti sveikata ir amžius.
„Būčiau jaunesnė, be abejo, rasčiau“, – sakė ji. Romės teigimu, dažnam darbdaviui esą užtenka pamatyti, kad darbintis atėjo romas ir durys esą iškart užsidaro. Tiesmukai esą nepasakoma priežastis, kodėl į darbą nepriima, bet neva tai visiškai aiškiai galima suprasti: „Tai gali būti, kad mes romai. Priežasčių, prie ko prikibti, randa“.
Ji sakė tenorinti bet kokio paprasto darbo. „Negyventi tokiam šiukšlyne, čia baisiau nei baisu. Sąlygos labai blogos. Mes esame romai – mažuma, bet mes labai labai apleisti. Niekas nenorėtų matyti viso brudo, kas čia darosi“.
Daugiau dirba nekvalifikuotus darbus
Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, šių metų balandžio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 289 romų tautybės darbo ieškantys asmenys, daugiausia Vilniaus TDB – 117. Per tris šių metų mėnesius įdarbinta 12, iš jų 7 – nekvalifikuotais darbininkais, 6 – dirbo pagal verslo liudijimą. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 2 – į viešuosius darbus ir įdarbinimą subsidijuojant.
Daugelis Vilniaus apskrityje gyvenančių romų nemoka valstybinės kalbos, yra mažaraščiai, neturi net pagrindinio išsilavinimo.
Pasak LDB 15min atsiųsto komentaro, daugelis Vilniaus apskrityje gyvenančių romų nemoka valstybinės kalbos, yra mažaraščiai, neturi net pagrindinio išsilavinimo. Darbo biržos galimybės įdarbinti ar suteikti romų tautybės asmenims kitas užimtumo programas yra ribotos, nes sunkumų esą sudaro šių asmenų pasyvumas, nepakankamas išsilavinimas, darbo motyvacijos stoka ir nenoras dirbti.
Skundų dėl diskriminacijos negavo
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Mintautė Jurkutė 15min teigė, kad pastaraisiais metais tarnyba negavo nė vieno skundo ar atlikto tyrimo dėl galimos romų diskriminacijos darbo santykių srityje: „Čia viena tų situacijų, kai mes žinome, kad situacija nėra gera, tačiau nei skundai, nei kreipimaisi mūsų nepasiekia“.
Tarnybos užsakymu, pastarąjį kartą 2015-aisiais metais buvo atliktas sociologinis tyrimas „Romų tautybės asmenų padėtis lyginant su kitais šalies gyventojais“. Jame teigiama, kad romų apklausos duomenis rodo, jog lyginant su 2011 m. surašymo duomenimis, kiek didesnė romų dalis nurodė esantys ekonomiškai aktyvūs – 11,6 proc. respondentų nurodė, kad šiuo metu dirba samdomą darbą arba yra savarankiškai dirbantys asmenys (2011 m. – 6 proc.). Tiesa, nedarbo lygio rodikliai buvo net kiek aukštesni nei 2011 m. (atitinkamai – 38 ir 34 proc.), tačiau tai rodo, jog didesnė romų dalis tampa ekonomiškai aktyviais – intensyviau įsitraukia į darbo rinką, nors sėkmingai joje įsitvirtinti ir nepavyksta.
Darbo rinkoje aktyviau dalyvauja vyrai nei moterys – tarp dirbančiųjų yra kiek daugiau vyrų nei moterų (15 ir 9 proc.), vyrai dažniau nurodė esantys bedarbiais (48 ir 32 proc.). Moterys darbo rinkoje nedalyvauja dėl atsakomybių namuose ir vaikų priežiūros – 23 proc. nurodė esančios namų šeimininkės, 12 proc. šiuo metu augina vaikus iki 3 metų (prieš tai nedirbusios ir neturinčios darbo vietos). Svarbu atkreipti dėmesį, kad gana didelė romų dalis nurodė nedirbantys dėl negalios – 10 proc. (šalies rodiklis 5 proc.), dėl negalios dažniau nedirba vyrai nei moterys (atitinkamai 12 ir 9 proc.).
Beveik ketvirtadalis respondentų (23 proc.) nurodė, kad 2014-aisiais metais jų ekonominis aktyvumas keitėsi, iš jų 67 proc. nurodė dirbę samdomą darbą (visą arba ne visą darbo dieną).
Šie duomenys patvirtina, kad dalis romų ieško būdų įsitvirtinti darbo rinkoje, tačiau sėkmingai įsidarbinti ir išsilaikyti darbo vietoje pavyksta nedaugeliui. Lauko dienoraščio duomenys rodo, kad kalbėdami apie turėtą darbo patirtį respondentai mini sezonines, laikinas darbo vietas (pvz. miško darbai, padieniai darbai), taip pat viešuosius darbus, darbą užsienyje. Dalis romų pabrėžė, kad dirbti nekvalifikuotą, sunkų fizinį darbą (kuris atitiktų jų išsilavinimą) negalėtų dėl savo sveikatos būklės (ilgalaikių sveikatos sutrikimų, lėtinių ligų nurodė turintys 50 proc. respondentų).
