Pagal pirmadienį Statistikos departamento paskelbtus išankstinius surašymo duomenis, šių metų kovo 1 dieną Lietuvoje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. gyventojų. Prieš 10 metų šalyje buvo 3,42 mln., 1989-aisiais – 3,67 mln. gyventojų.
„Skaičiuojant nuo Nepriklausomybės pradžios, kai buvo 3,7 mln. gyventojų, praradome maždaug ketvirtadalį gyventojų. Tai yra daug – 700 tūkst. žmonių per du dešimtmečius. Ir daugiausia praradome ne dėl gimstamumo, gimstamumas taip pat sumažėjo, bet daugiausia – dėl emigracijos. Tai didžiulis skaičius“, – pirmadienį BNS sakė sociologas.
Jo teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos gyventojai palieka šalį – netinkama ekonominė ir socialinė politika.
„Dauguma išvažiuoja tie, kurie negali išgyventi arba neturėdami darbų, arba turi, bet atlyginimas toks menkas, kad neįmanoma išgyventi“, – sakė R.Lazutka.
Jis tvirtino, kad valdžios vykdoma ekonominė politika yra atgyvenusi. Kitos valstybės pirmiausia stengiasi kurti darbo vietas, o pas mus tai esą paliekama savieigai, kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius.
„Pas mus orientuojamasi, kad štai ekonomika kils, ir savaime kursis darbo vietos. Bet nebūtinai taip gali būti. Naujos technologijos darbui neimlios, – dėstė specialistas. – (...) Dabar kalbama apie kapitalo pritraukimą, mokama įmonėms, kad jos kurtų darbo vietas, bet jos sukuria darbo vietas keliems šimtams žmonių, kurie ir taip turi darbo.“
Pasak R.Lazutkos, Lietuvoje nesirūpinama ir gyventojų socialiniu saugumu.
„Jeigu žmonės neturi darbo ar mažai uždirba, reikalinga socialinė apsauga. Pas mus daugiau kovojama su bedarbiais ir skurstančiaisiais nei su nedarbu ir skurdu. Darbo biržai duoti nurodymai kuo daugiau „nukratyti“ žmonių, kurie registruosi, lyg nedarbas būtų vertinamas pagal registruotų skaičių žmonių Darbo biržoje“, – teigė jis.
Sociologas atkreipė dėmesį, kad tik 15 proc. bedarbių gauna pašalpas. Anot jo, mokamų socialinių pašalpų, siekiančių 315 litų, net negalima laikyti pagalba.
„Keista, kad nuo 1990 metų tą patį reikia kalbėti. Man atrodo, kad Nepriklausomybės pradžioje buvo daugiau valdžios supratimo, todėl kad buvo mokomasi iš senųjų šalių, buvo bandoma perimti patirtį, o paskui kažkaip nusivilta – kad mes jų vis tiek nepasieksime, ir prasidėjo grįžimas atgal“, – svarstė R.Lazutka.
Jo teigimu, Lietuva socialinei ir sveikatos apsaugai iki krizės išleido 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu Europos Sąjungos vidurkis yra 28 procentai.
„Tai nėra Vakarų šalių išsigalvojimas (…) Žmonėms reikia tam tikro saugumo, o to saugumo Lietuvoje tikrai nėra“, – gyventojų emigracijos priežastis vardijo sociologas.
