Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų kaupimo vedėjo pavaduotojos Ingos Buškutės, įvairios apklausos nurodo skirtingus dydžius, kiek procentų anksčiau gautų pajamų turėtų sudaryti pensija, kad žmogus jaustųsi oriai.
„Pats orumas subjektyvi sąvoka – vienam užtenka gabalėlio sviesto prie grikių, kitam galbūt reikia omaro, kad jis jaustųsi oriai. Tai labai subjektyvu ir priklauso nuo ankstesnių žmogaus pajamų, gyvenimo lygio. Lietuvoje pensija siekia apie 40 proc. buvusių žmogaus pajamų. Vidutinė pensija sausio mėnesį, po padidinimų, reikiamą stažą turinčiam žmogui siekia apie 265 eurus“, – tvirtina I.Buškutė.
Ji priduria, kad mažiausia šalpos pensija, t. y. minimali suma, kurią valstybė moka žmonėms, neįgijusiems reikiamo stažo, yra 100,80 euro.
Neratifikuotas svarbus straipsnis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinės teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Vyšniauskaitė-Radinskienė tvirtina, kad situaciją Lietuvoje galėtų pagerinti Europos socialinės chartijos 23 straipsnis, kuris skirtas pensininkų socialinei apsaugai. Tačiau dauguma valstybių, įskaitant ir Lietuvą, šio straipsnio nėra ratifikavusios.
„Šis straipsnis nėra labai populiarus tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių – tik aštuonios jį ratifikavo. Lietuva dar nėra to padariusi. Taip yra todėl, kad tai labai sudėtingas straipsnis. Iš aštuonių jį ratifikavusių ES valstybių visas nuostatas atitinka tik dvi – Prancūzija ir Malta. Net švedai neatitinka reikalavimų“, – nurodo K. Vyšniauskaitė-Radinskienė.
Jos aiškinimu, straipsnyje pateikiami standartai, kuriuos valstybės ne visada gali įgyvendinti. Ekspertė priduria, kad pagal Europos socialinės apsaugos kodekso reikalavimus pensija turėtų sudaryti apie 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Galiu pasidžiaugti, kad dabar Lietuvoje pensija šiek tiek aukštesnė negu 40 proc. tipinio darbuotojo užmokesčio. Iš tikrųjų Lietuvoje pagal tarptautinius standartus nėra labai blogai“, – sako K. Vyšniauskaitė-Radinskienė.
Dauguma pensininkų – ties skurdo riba
Kitos nuomonės laikosi ekonomikos profesorius R. Lazutka, kuris akcentuoja, kad situacijos vertinimas priklauso nuo to, su kuo pensijos lyginamos.
„Labai svarbu, su kuo lyginame. Pirmiausia turbūt reikėtų lyginti su skurdo riba. Paminėta, kad vidutinė mūsų pensija – 265 eurai, jeigu žmogus turi stažą. Tačiau dalis žmonių stažo neturi ir gauna vidutiniškai 250 eurų. Skurdo riba – 240 eurų. Tai reiškia, kad vidutinė pensija vos viršija skurdo ribą“, – daro išvadą R. Lazutka.
Pensijos dydį lyginti su vidutine alga arba prieš tai žmogaus gautomis pajamos taip pat nėra teisinga, nes reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje atlyginimai maži.
Jis pabrėžia, kad pensijos Lietuvoje diferencijuotos, todėl didelė dalis žmonių gauna ir žemesnę pensiją. Profesoriaus nuomone, pensijos dydį lyginti su vidutine alga arba prieš tai žmogaus gautomis pajamos taip pat nėra teisinga, nes reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje atlyginimai maži.
„Aš linkęs pensijos dydį matuoti, lygindamas ne su vidutine alga, bet su bendruoju vidaus produktu (BVP), sukurtu vienam gyventojui. Tada paaiškėja, kad mūsų pensijų padėtis labai prasta. Be to, yra skirtumų tarp vyrų ir moterų. Vyrų pensija Lietuvoje sudaro 46 proc. BVP gyventojui, o ES vidurkis – 74 proc.“, – nurodo R. Lazutka.
Gauname mažiau, nes mažiau skiriame
R. Lazutkos aiškinimu, minėtas skirtumas tarp pensijų Lietuvoje ir Europoje neturėtų stebinti, nes Lietuva pensijoms skiria mažiau pinigų. Profesorius tvirtina, kad nuo 100 eurų sukurto BVP Lietuva pensijoms išleidžia vidutiniškai 5,7 euro, o ES vidurkis – 9,5 euro.
„ES valstybės vidutiniškai skiria trečdaliu daugiau. Nenuostabu, kad tos pensijos [...] maždaug trečdaliu mažesnės negu nusistovėjęs ES vidurkis. Lyginant pensijas su algomis, padėtis geresnė, nes Lietuvoje algos vienos mažiausių ES“, – tikina R. Lazutka.
Jo tvirtinimu, žmonėms Lietuvoje nederėtų tikėtis, kad valstybė jais pasirūpins senatvėje. Jiems derėtų to reikalauti: „Nereikėtų tikėtis, kad valstybė pasirūpins sulaukus pensijos. To būtina reikalauti. Buvo paminėta, kad Lietuva neratifikavo vieno Socialinės chartijos straipsnio.
Kodėl Lietuvos rinkėjams nepareikalauti – jie balsuos už tą partiją, kuri įsipareigos ratifikuoti šį straipsnį ir tai įgyvendins? Reikia reikalauti, kad politikai apie tai kalbėtų.“
Kreipėsi į teismą dėl orumą žeminančios pensijos
Trečiadienį Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje buvo svarstoma pirmoji byla Lietuvoje dėl senatvės pensijos atitikimo Europos standartams. 61-erių pareiškėja Ona Rimkienė tvirtina, kad 190 eurų pensija yra žeminanti orumą. Moteris paskaičiavo, kad pensija turėtų siekti 348,42 euro.
„Kad žmogus galėtų palaikyti savo egzistenciją, padoriai gyventi, sumokėjęs mokesčius, kartą per mėnesį nueiti į kiną ar teatrą, skirti pinigų buitinėms reikmėms, apsikirpti, sumokėti už telefono ryšio paslaugas, kad galėtų bendrauti, neužsidaryti, per dieną reikėtų skirti apie 6 eurus. To užtektų, kad būtų galima prasimaitinti, įsigyti higienos reikmenų, vaistų, paslaugų. Tada ir išeina 348,42 euro suma, pridėjus komunalinius mokesčius“, – skaičiuoja O. Rimkienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tvirtina, kad į teismą dėl pensijos yra kreipęsi tie žmonės, kurie įsitikinę, kad jų pensija buvo paskaičiuota neteisingai, tačiau dar nėra pasitaikę, kad žmogus kreiptųsi, nes gaunamą pensiją laikytų žeminančia orumą.
Šiuo metu moteris gauna 189 eurų pensiją. Ji teisme nurodė, kad gruodžio mėnesį vien už šildymą ir karštą vandenį sumokėjo 90 eurų, o, priskaičiavus kitus mokesčius už butą ir pinigus, skirtus vaistams, moteriai, jos tvirtinimu, liko 42 eurai. Už šiuos pinigus ji turėtų įsigyti maisto visam mėnesiui.
Teismo Lietuvoje laimėti nesitiki
O. Rimkienė turi 32 metų stažą. Dar 11 metų ji dirbo Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjos advokatas tvirtina, jog tai buvo būtina. „Šiuo metu darbo stažas užsienyje nėra priskaičiuotas. Kai jis bus priskaičiuotas, mes sutinkame, kad Lietuvos pensija būtų sumažinta, bet šiuo metu O. Rimkienė negauna pensijos iš kitos valstybės. Kodėl ji išvažiavo kurį laiką dirbti Jungtinėje Karalystėje? Todėl, kad ji numatė, jog, gaudama Lietuvos pensiją, ji gyvens skurde“, – tvirtina advokatas Stanislovas Tomas.
Pasak O. Rimkienės, pensija iš užsienio ją turėtų pasiekti po kelerių metų. Ji nežino, koks bus pensijos dydis. Jos advokatas S. Tomas priduria, kad teisminiai procesai Lietuvoje tėra formalumas ir nesitikima jų laimėti.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas draudžia žeminantį elgesį, todėl pensijos gali būti didinamos. [...] Lietuvos įstatymuose nėra nustatyta, kad pensija gali būti padidinta tuo pagrindu, kad tai žeminantis elgesys. Iš tiesų ši byla Lietuvos teismuose bus pralaimėta. Bylinėtis čia nėra jokių šansų. Vienintelis teismas, kuris gali kažkuo padėti, – Europos Žmogaus Teisių Teismas. Lietuvos teismas – formalumas. Vis tiek reikia bandyti kreiptis į nacionalinius teismus, prieš einant į Strasbūro teismą“, – teigia S. Tomas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinės teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja K. Vyšniauskaitė-Radinskienė džiaugiasi dėl šios bylos.
„Džiugu, kad žmonių teisinis išsilavinimas didėja ir jie remiasi ne tik nacionaliniais, bet ir ES, Europos Tarybos teisės aktais. Žinoma, darbo bus daugiau, bet mes tam ir esame, kad dirbtume. Kad žmonės žino savo teises ir jas gina, yra sveikintinas dalykas“, – tvirtina K. Vyšniauskaitė-Radinskienė.
Šios instancijos teismo sprendimas turėtų paaiškėti vasario 9 d. Sprendimą bus galima skųsti.
