„Mūsų ministrams teks didžiulis iššūkis. Vadovaudamasis savo patirtimi, partijų vadovus norėčiau paraginti, kad labai atsakingai teiktų kandidatus į ministrus, nes jiems teks atlikti didžiuli darbą ES. Jei tai nebus atsakingai įvertinta, gėda bus ne tik Lietuvai, bet ir ES, nes Lietuva atstovaus visai ES“, – interviu BNS sakė R.Švedas.
2003-2007 metais Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES dirbęs diplomatas pabrėžė, kad 2013-ųjų antrąjį pusmetį Lietuvos ministrai bus atsakingi už ES Tarybos, į kurią renkasi visų šalių atstovai, veiklą, atstovaus šiai institucijai derybose su Europos Komisija ir Europos Parlamentu bei pristatys ES poziciją santykiuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.
„Pirmininkavimas ES šiame istoriniame etape yra didžiausias Lietuvos iššūkis. Labai didelė darbų našta teks ministrams tiesiogiai. Komanda, aišku, padės, bet visko padaryti už ministrus negalės“, – kalbėjo diplomatas, 2009-2011 metais ėjęs energetikos viceministro pareigas.
LIETUVIAI PIRMININKAUS NE TIK FORMALIOMS DERYBOMS
Kitų metų liepą ES nare tapus Kroatijai, į Tarybas priimti teisės aktus ir koordinuoti politiką rinksis 28 valstybių ministrai, o posėdžiams pirmininkaus atitinkamos srities ministras – pavyzdžiui, ES visiems Aplinkos tarybos posėdžiams pirmininkaus Lietuvos aplinkos ministras.
„Ministrai turės žinoti ES darbo tvarką, sudaryti darbotvarkes, pirmininkauti posėdžiams. Bet svarbu ne tik formali pusė – keleriopai svarbiau neformalus darbas, bendravimas koridoriuose. Į pirmininkaujančią šalį visi kreipiasi su savo problemomis, prašydami ieškoti kompromisinių sprendimų. Ministrai bendrauja tiesiogiai, todėl mūsų būsimas Ministrų kabinetas ES prasme turi būti įgalus“, – kalbėjo R.Švedas.
Formalūs ministrų susitikimai paprastai vyksta Briuselyje, neformalūs – pirmininkaujančioje šalyje. „Taigi kiekvienas ministras turės priimti savo kolegas Lietuvoje, tam reikia žinoti kalbas – čia su vertimu per daug nepadirbsi“, – pastebėjo R.Švedas.
Lietuvos ministrai taip pat turės atstovauti ES Tarybai bendraujant su kitomis ES institucijomis – Europos Komisija ir Europos Parlamentu.
„Mūsų ministrai turės eiti į Europos Parlamentą, dalyvauti debatuose, plenariniuose posėdžiuose, komitetuose, pristatydami prioritetus, darbų programą ir nuveiktus darbus jų srityje. Ir ne Lietuvos mastu, o ES Tarybos mastu. Tam reikia ES mastu problemų ir aktualijų suvokimo. Ministrams, neturintiems tarptautinės patirties, bus ypač sunku“, – kalbėjo R.Švedas.
2013-ųjų antrąjį pusmetį lietuviams ne kartą teks atstovauti ES susitikimuose su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ar trečiosiomis valstybėmis – „ir ne tik atstovauti, bet ir viešai pristatyti ES poziciją, dalyvauti spaudos konferencijose, aiškinti apie pasiektus rezultatus“, teigė buvęs diplomatas, dabar dėstantis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
„Ne per seniausiai Lietuvoje buvo juokiamasi, kad Aplinkos ministerija užsiima dykumėjimo klausimais ir važiuoja į susitikimus dykumėjimo klausimais, kurie Lietuvai visiškai neaktualūs. Kai aš tai girdėjau, man visai nebuvo juokinga. Lietuvai ir būsimajam ministrui teks lyderiauti šiam procesui. Pirmininkaujanti šalis pirmininkauti turi visiems procesams, net jei jie ir nėra aktualūs tai valstybei – yra daug šalių, kurios neturi priėjimo prie jūros ir jiems neaktuali žuvininkystė, bet jie turi lyderiauti šiems procesams“, – aiškino R.Švedas.
Nuo 2013 metų liepos iki spalio Lietuvoje planuojama 16 ministrų lygio susitikimų, o didžiausias renginys numatomas lapkričio pabaigoje, kai Vilniuje turėtų susitikti ES narių ir Rytų partnerystės šalių vadovai.
ES REIKALAI NĖRA UŽSIENIO POLITIKA
R.Švedas sakė, kad lietuviams būtina keisti požiūrį ir atsisakyti stereotipo, esą ES reikalai – tai užsienio politikos klausimai.
„Lietuvoje nepakankamai įvertiname ES reikalų svarbą ir dar gyvename senu stereotipu, kad ES reikalai yra užsienio reikalai. ES reikalai nebėra užsienio reikalai nuo narystės pradžios. Tai kasdienis darbas, susijęs su ES bendros vidaus rinkos funkcionavimu. Lietuvoje šiai dienai nėra srities, kuri nebūtų susijusi su ES. Apie 70 proc., netgi 80 proc. ES vidaus rinkos funkcionavimo yra reglamentuojama ES teisės aktais“, – teigė R.Švedas.
„Kai ministrai važiuoja į Briuselį, tai nėra vizitai į Briuselį. Tai tiesiog jų antra darbo vieta“, – teigė jis.
Pasak eksperto, tapusi visateise ES nare, Lietuva ES rinką turime panaudoti kaip priemonę savo tikslams pasiekti.
„ES reikia gerai suvokti procesą, reaguoti greitai ir mokėti efektyviai pristatyti savo poziciją. Ten nespėjančių niekas nelaukia. Jei nepamatėme, nesužinojome, nespėjome, nepasisakėme, neatvykome, tai pagal ES teisės aktus tylėjimas ten reiškia pritarimą. Jei nesureaguosime, viskas bus nuspręsta be mūsų“, – perspėjo R.Švedas.
Lietuva ES pirmininkaus iki naujų Europos Parlamento rinkimų likus mažiau kaip metams, taigi baigiantis penkerių metų laikotarpiui, kuriam savo darbą planuoja ir jo tvirtinama Europos Komisija. Prognozuojama, kad dėl to krūvis bus dar didesnis, o Lietuvai teks pasirūpinti, jog visos ES šalys susitartų dėl daugiau kaip 80-ies Komisijos siūlymų ir kad jie virstų ES „įstatymais“, privalomais vykdyti kiekvienai valstybei narei.
Anot Užsienio reikalų ministerijos, pirmininkavimo metu Lietuva daug dėmesio žada skirti keturiems prioritetams – kad ES labiau rūpintųsi energetiniu saugumu, kad glaudžiau bendradarbiautų su Rytų kaimynais, tokiais kaip Gruzija ar Ukraina, kad stiprintų išorinių sienų apsaugą, ir kad stiprintų visokeriopus ryšius Baltijos jūros regione.
Tačiau diplomatai pripažįsta, kad valstybių narių prioritetai sudaro tik nedidelę dalį būsimosios darbotvarkės, o svarbiausia, ko laukiama iš pirmininkaujančios šalies, – kad ji užtikrintų visiems bendrų, Komisijos suplanuotų ir pasiūlytų, teisės aktų priėmimą.
