„Aš manau, kad referendumas kaip procesas yra rimtas smūgis Lietuvos reputacijai. Nuo pat pradžių, kai tik buvo priimtas sprendimas dėl referendumo, sakiau, kad šis referendumas yra organizuojamas ne laiku. Iš principo referendumai yra geras dalykas, bet jis buvo suorganizuotas ne laiku. Dabar kokį mes turime procesą, tai referendumas gimė Seimo sumaištyje, tada referendumas išgyveno arba tapo tribūna politikams ir politikavimo objektu, ir trečias dalykas – rezultate jis sukūrė rimtų neigiamų pasekmių, vien dėlto, kad jis organizuotas nelaiku“, – BNS sakė šiuo metu nepriklausomu ekspertu prisistatantis lektorius R.Švedas.
Pasak R.Švedo, referendumą reikėjo surengti prieš šešerius metus, kai Seimas priėmė naujos AE įstatymą. Jo vertinimu, diskusijos dėl referendumo buvo dalykinės – jos tapo politikavimo objektu.
„Debatai (dėl referendumo – BNS) nebuvo nukreipti į dalykinius argumentus, o buvo politikuojama. Keletas vyraujančių nuostatų – Seimo narių ir politikų argumentavimas, kad trūksta informacijos apie vykdomą Visagino atominės elektrinės projektą, tai dėl to reikia organizuoti referendumą. Tai klausimas, ar po referendumo Seimo nariams padaugėja informacijos. Aš tai pavadinčiau politikavimu“, – sakė R.Švedas.
„Be to, nemažai Seimo narių ir atskiros didelės politinės partijos laikėsi nuostatos, kad iš esmės neprieštarauja branduolinei energetikai, bet nepritaria šiam projektui, tai, sakyčiau, yra gudravimas ir manipuliavimas Lietuvos žmonių nuomone. Jeigu tame projekte bus pakeisti trys skaičiai, tai tada pritartų? Vien dėl to kviesti balsuoti prieš irgi yra keista. Vakar politinių partijų atstovai teigė, jog jiems tiek trūksta informacijos, kad jie netgi nežino, kokios rūšies reaktorių statome. Aš tai pavadinčiau jau akiplėšiškumu. Jau čia yra peržengę visas ribas“, – tęsė R.Švedas.
