Piešti ant šilko – I.Burenkovaitės hobis, pamažu augantis į verslą. Dar pavasarį iš Kauno kilusi, tačiau prieš penkerius metus emigravusi mergina pažadėjo kaskart, kai klientas nupirks jos dirbinį, sukurti dar vieną, kurį prieš Kalėdas padovanos onkologiniams ligoniams.
„Jokių papildomų mokesčių klientui nebus, dėl šios mano iniciatyvos gaminio kaina jam nekils – visos sąnaudos teks man“, – užtikrino Iveta.
Iki Kalėdų ji užsibrėžė sukaupti kelių dešimčių skarelių ir šalių kraitį, kad raštais dekoruotas šilko audeklas švelniai pridengtų dėl chemoterapijos nuplikusias ligonių galvas.
Tapė herojus iš animacijos ir pasakų
„Nutapiau daugiau nei 50 skirtingų šalikėlių. Kai pagalvoji, skaičius tikrai nemažas, juolab žinant, kad prie vieno dirbinio vien jį tapydama užtrukdavau mažiausiai dešimt valandų. O kur dar paruošimas, spalvų fiksavimas, pakavimas!“ – šypsosi I.Burenkovaitė.
Tapydama šalius ji naudojo tris skirtingas šilko rūšis. Be to, stengėsi, kad kiekvienas gaminys būtų išskirtinis – tiek dizainu, tiek dydžiu.
„Dominuoja 60x90 cm dydžio šalikėliai, tačiau yra ir tokių, kurių išmatavimai siekia 185x45 cm. Be to, sukūriau vieną didžiulį šalį – 200x90 cm“, – pasakoja Iveta.
Pirmiausia ji piešia eskizus, kuriuos vėliau perkelia ant audinio. Sapnų padiktuotuose Ivetos raštuose dažniausiai dominuoja gamtos motyvai, gėlės, drugeliai, marinistinė tematika.
„Tačiau šiam projektui stengiausi tapyti kuo žaismingesnius šalikėlius, nes jie skirti įvairaus amžiaus vaikams. Daug eksperimentavau, todėl audiniuose galima rasti visko: gėlių, žuvyčių, sakurų, mandalų, plunksnų, feniksų, drugelių, egiptietiškų motyvų. Tačiau didžiumą šalikėlių dekoravau personažais iš animacinių filmukų, pasakų. Tai man – visiškai nauja patirtis, mat iki tol neteko tapyti ko nors panašaus“, – pasakoja I.Burenkovaitė.
Netikėtai atrado bendraminčių
Nuovargio ar momentų, kai apninka abejonės, Iveta nepatyrė: „Visada žinojau, jog atiduosiu save 100 proc., kad rezultatai džiugintų mane ir visus, kurie prisidėjo. Tiesa, kartais sukirbėdavo nerimas, kad nespėsiu nutapyti tiek, kiek turiu. Tačiau visada gelbėdavo bemiegės naktys.“
Visada žinojau, jog atiduosiu save 100 proc.
Imtis socialinio projekto Iveta nusprendė po to, kai ir į jos šeimą įsėlino vėžys – sunkiai susirgo teta.
„Iki tol nesusimąstydavau, kokia tai klastinga ir baisi liga, – prisipažįsta Iveta. – Pradėdama projektą labai norėjau, kad visi atkreiptų dėmesį į tokiomis ligomis sergančius žmones ir juos palaikytų.“
Iveta liko maloniai nustebinta: „Sulaukiau žinučių ir palaikančių komentarų iš nepažįstamųjų, kuriems rūpi, kurie palaiko, kuriems įdomu. Be to, labai nudžiugino draugų palaikymas. Pavyzdžiui, šokoladai, kurie į dėžutę įdedami prie kiekvieno šalio, atkeliavo net iš Anglijos. Labai džiaugiuosi, kad šis projektas sudomino ir suvienijo žmones iš įvairių pasaulio kampelių.“
Trys muškietininkai
Ypatingą dėkingumą Iveta jaučia broliui ir mamai. Nepaisant to, kad turėjo savo veiklų, jie geranoriškai padėdavo.
„Mama buvo atsakinga už spalvų fiksavimą ir šalikėlių paruošimą kelionei, o brolis darbavosi prie pakavimo: pats braižė ir kūrė dėžutes, pjaustė jas iš storo spalvoto kartono. Taigi, viskas yra rankų darbo – net dėžutės papuošimas, kaspinėliai“, – rezultatu džiaugiasi Iveta.
Jos siuntinį nemokamai į Lietuvą atgabens krovinių pervežimo bendrovę „Autolukas“ įkūręs Lukas Pocevičius.
„Su juo bendradarbiauju jau ne vienus metus. Visada kreipdavausi, kai reikėjo nugabenti siuntą į Lietuvą arba iš jos. Šį kartą sužinojęs, kur ir kodėl reikės gabenti siuntinį, Lukas neėmė užmokesčio, taip prisidėdamas prie mano iniciatyvos. Beje, jis nuvežė ir tris mano ant šilko tapytus paveikslus, kuriuos padovanojau Santariškių klinikoms“, – pasakoja I.Burenkovaitė.
Gaminiai pasklido po pasaulį
Visą laisvalaikį Iveta skiria tapybai ant šilko. Pirmą kartą šią techniką ji išbandė rengdama praktinę užduotį baigiamajam dailės egzaminui.
I.Burenkovaitė save vadina savamoksle. Šilką ji perka ir į Nyderlandus parsisiunčia iš Lietuvos, dažus – iš Vokietijos.
Labai džiaugiuosi kad šis projektas sudomino ir suvienijo žmones iš įvairių pasaulio kampelių.
Priklausomai nuo šilko rūšies, audinio dydžio ir piešinio sudėtingumo, Ivetos dirbiniai kainuoja apie 50–100 eurų.
Daugiausiai užsakymų Roterdame jau penkerius metus gyvenanti lietuvė sulaukia per feisbuką.
„Tai – lyg mažas versliukas. Šiuo metu kuriama internetinė parduotuvė, kuri bendravimą su klientais šiek tiek palengvins. Šiemet daugiausiai užsakymų sulaukiau iš Anglijos, Amerikos, Norvegijos, Danijos, keli šalikėliai iškeliavo į Kanadą, Švediją”, – šypsosi Iveta.
