„Žiūrėjau prognozes, kitą savaitę bus labai šalta, mes kaip tik būsime Kaune“, – po šventų mišių sakė H.Šulcas. Paklaustas, kodėl žiemos nemačiusius jaunuolius į Lietuvą atsivežė šaltuoju metų laiku, misionierius neslėpė šiuo metu vedantis derybas, kad penki jo auklėtiniai iš Ruandos galėtų studijuoti Kauno kolegijoje. Anglų kalba jie mokytųsi vadybos.
Po mišių vienai mergaitei pasiteiravus, kokie svečių iš Ruandos vardai, šie lietuviškai pasakė savo vardus ir amžių. „Tai mano kerštas jiems, kad pats turėjau išmokti lietuvių kalbą“, – juokavo ruandietiškai kalbantis ir lietuviškai vaikus truputį pamokantis kunigas.
Ruandai savo gyvenimą paskyrusiam kunigui labai svarbu, kad kuo daugiau auklėtinių įgytų išsilavinimą. Jo dėka Ruandoje jo paties įkurtoje amatų mokykloje bei kitose švietimo įstaigose šiuo metu mokosi apie 500 vaikų. Kadangi Ruandoje visas mokslas mokamas, be paramos vaikai mokytis negalėtų.
„Džiaugiuosi, kad atsiranda žmonių, kurie sako: „Kunige, aš noriu jus paremti.“ Jie pasiryžta skirti pinigų vieno ruandiečio mokslams, tereikia 20 eurų per mėnesį“, – pasakojo kunigas. Paramos jis sulaukia iš Vokietijos, Kanados, Lietuvos ir kitų šalių, su kuriomis pats glaudžiai susijęs.
Gimė Klaipėdoje
Aš irgi buvau tame sąraše. Jie planavo mane pririšti prie snkvežimio ir tempdami žvyrkeliu išdaužyti mano smegenis“, – žiaurius įvykius prisiminė H.Šulcas.
„Gimiau Klaipėdoje, Gėlių gatvėje. Kai kadaise atvykau į uostamiestį, panorau susirasti karo metu buvusią gatvę, ir man pavyko. Sutikau šią mielą moterį, dabar esame kone giminės“, – kalbėjo H.Šulcas ir rodė į klaipėdietę, kuri atskubėjo į bažnyčią pasimatyti su kadaise jos name gyvenusiu šviesiu žmogumi.
H.Šulcas Gėlių gatvėje buvusiame name gimė 1939-ųjų spalį. Netekęs tėvo, kuris buvo nušautas, dėl karo jau po kelerių metų su mama patraukė į Vokietiją. Ten mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje, kur, kaip pats sako, lyg plakamas „bizūnu“ buvo priverstas mokytis lietuvių kalbos. Dabar H.Šulcas kalba devyniomis kalbomis, tarp jų prancūzų, italų, nes būtent Italijoje baigė kunigystės mokslus. Laisvai kalba angliškai, mat dirbo JAV ir Kanadoje. Moka ir portugališkai, nes gyvenimas jį buvo nubloškęs dirbti į Braziliją.
1978 metais kaip misionierius nuvykęs į Afriką ir išvydęs šios šalies skurdą, nusprendė likti šioje šalyje, pradėjo mokytis ruandiečių kalbos. „Jų kalba visai kitokia nei kitos, kurias mokėjau iki tol. Mes sakome – trys žmonės, trys mašinos, skaičius naudojame tuos pačius, o jie nustemba, nes jų kalboje skaičiuoti žmones, ir skaičiuoti daiktus naudojami visai kiti skaičiai“, – pavyzdį pateikė misionierius.
Skurdus gyvenimas
Ruanda yra tris kartus mažesnė už Lietuvą, tačiau joje gyvena tris kartus daugiau žmonių. Tai tankiausiai apgyvendinta šalis visoje Afrikoje: 310 žmonių kvadratiniame kilometre. Lietuvoje tokiame plote gyvena 52 žmonės. Pusė Ruandos gyventojų – jaunesni nei 20 metų.
Gyvenimas šalyje varganas, nėra tekančio vandens, elektros, vyrauja diktatūra, medicina mokama. Kunigas vietiniams dažnai atstoja ir gydytoją, jo dėka šeimas kasmet pasiekia vaistai.
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Hermanas Šulcas |
„Žmonės gyvena trobelėse, neturi lovų, miega ant žemės. Jų virtuvė – tai trys akmenys, kad puodas nenukristų. Visi vaikšto basi, visas gyvenimas verda lauke. Moterys itin sunkiai dirba, iš virvelių pina indus, joms nereikia kirpti nagų, nes darbas juos nudildogludina“, – pasakojo H.Šulcas.
Šalyje aukštas vaikų mirtingumas, o tie, kurie išgyvena, verčiasi sunkiai. „Vaikai kasdien į mokyklą nueina apie 20 km, pirmyn ir atgal – po 5 km, o dienos metu dar grįžta namo papietauti, žinoma, jei turi, ką valgyti. Paprastai valgo tik kartą per dieną, dėl to daugelis vaikų neišgyvena“, – bažnyčioje susirinkusiems žmonėms savo patirtimi dalijosi misionierius.
Įkūrė mokyklą
Rėmėjų iš Vokietijos, Italijos ir kitų šalių dėka, maždaug už 60 km nuo Ruandos sostinės Kigalio kunigas H.Šulcas yra įkūręs Jaunimo sodybą, kurioje gyvena per 150 vaikų. Dauguma jų yra našlaičiai, todėl kunigas jiems artimiausias žmogus, ir mama, ir tėtis. Jo dėka veikia įsteigta Aukštesnioji amatų mokykla.
Kunigas pamena, kai prieš 35-erius metus atvyko į Afriką, gyveno palapinėje, prie jo „medžiaginio namelio“, kaip jį vadino niekada palapinės nematę Ruandos vaikai, ėmė telktis vietos jaunimas. Jiems patiko šviesus žmogus, mokėjęs rašyti ir skaityti. Vaikai prašė ir juos išmokyti, regis, elementarių žinių. Taip jo pamokos prie „medžiaginio namelio“ išaugo į visą gimnaziją, vėliau virtusia amatų mokykla.
„Kai gavau žemės, atvyko mano mama, išmokė vaikus dirbti, auginti vištas“, – pasakojo kunigas. Jo mama mirė 2004 metais ir buvo palaidota Kartenoje.
Išžudė auklėtinius
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Hermanas Šulcas |
1994 m. Ruandoje vyko žiaurus genocidas, kai, dirbtinai sukiršinus dvi vietines gentis, per 100 dienų buvo nužudyta apie 1 mln. žmonių. Tragedija palietė ir kunigo H.Šulco įkurtą sodybą. Iš beveik 130 čia gyvenusių vaikų gyvi liko tik 12. Tik per atsitiktinumą paties kunigo žudynių metu nebuvo, jis su kai kuriais auklėtiniais buvo išvykęs.
„Aš irgi buvau tame sąraše. Sodyboje apsilankė seniūnas, kurį laikiau draugu, atėjo su ginkluotais vyrais, jie turėjo daugybę kalašnikovų. Stovėjo sunkvežimis su pririštom virvėm. Jie planavo mane pririšti ir tempdami žvyrkeliu išdaužyti mano smegenis“, – žiaurius įvykius prisiminė H.Šulcas.
Jis neslėpė, kad likęs gyvas nebenorėjo gyventi ir meldė mirties, tačiau jį itin rėmė artimi žmonės. „Grįžau į Ruandą, iš 12 vaikų sodyboje radau penkis. Kai kurie iš jų leido sau numirti, nebenorėjo gyventi. Tuomet sau pasakiau: „Pamiršk savo skausmą, padėk vaikams“, – prisiminė misionierius. Taip jau porą dešimtmečių jis toliau tęsia savo švietėjišką darbą.
Apdovanotas už nuopelnus
Misionierius Jaunimo sodybą yra įkūręs ir Lietuvoje, joje viešnagės metu ir apsistoja. Sodyba įkurta jo senelių žemėje Kėkštų kaime, kuris yra ties Kretingos ir Klaipėdos rajonų riba.
H.Šulco veikla už nuopelnus Lietuvai 2008 metais įvertinta jį apdovanojus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Komandoro kryžiumi. 2010 metais garbės piliečio apdovanojimas įteiktas ir Vokietijoje. 2011 metais už veiklą ginant žmogaus teises ir bendražmogiškas vertybes apdovanotas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Su misionieriumi į Lietuvą atvykęs Ruandos jaunimas bažnyčioje ir šoko, ir dainavo. |
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Su misionieriumi į Lietuvą atvykęs Ruandos jaunimas bažnyčioje ir šoko, ir dainavo. |
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Su misionieriumi į Lietuvą atvykęs Ruandos jaunimas bažnyčioje ir šoko, ir dainavo. |
