Pasak Seimo vadovės, nors dauguma veiklų jau dirba įprastu režimu, vis dėlto situacija šalyje dar reikalauja išskirtinio dėmesio ir dėl pandemijos, ir dėl migrantų. „Dėl šių iššūkių sunkiau susikalbėti skirtingoms visuomenės grupėms, deja, ir politikams. Nepaisydama to tikiu, kad dauguma parlamentarų rudens sesijoje sugebės valdyti emocijas ir pirmumą teiks profesionalumui. Tai mums leis baigti pradėtus darbus tiek valdant pandemiją, tiek tvarkantis su migracijos banga“, – sako V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo Pirmininkė tvirtina, kad šios sesijos darbų programa nestokoja ambicingumo. „Nors įstatymų projektų registruojama ir ruošiama daug, mūsų tikslas išlieka teisėkūros kokybė, o ne kiekybė. Ekonominės galimybės, socialinis jautrumas, būtini Konstitucijos pakeitimai, pirmi žingsniai realizuojant susitarimą dėl švietimo ir žaliojo kurso laikymasis, viešojo sektoriaus reforma ir pagalba šeimoms. Tai – tik kelios kryptys. Tikiu, kad priimti sprendimai stiprins mūsų valstybę ir suteiks kiekvienam galimybes kurti savo gerovę“, – pabrėžia parlamento vadovė V.Čmilytė-Nielsen.
Rudens darbų programoje – 430 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Dalis projektų perkelta iš praėjusių parlamento sesijų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 127, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 8, Seimo nariai (frakcijos) – 270 teisės aktų projektų.
Prioritetinis dėmesys bus skiriamas švietimui, inovacijų reformai, socialinės atskirties mažinimui, sveikatos apsaugai, Lietuvos žaliajam kursui, viešajam administravimui ir valstybės tarnybai, į nacionalinę teisę bus perkeliamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos.
Tarp pagrindinių Seimo rudens darbų – 2022 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas. Kartu numatomas mokestiniuose įstatymuose nustatytų neterminuotų lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūrėjimas.
Seimo Ateities, Teisės ir teisėtvarkos ir Užsienio reikalų komitetai sesijos metu planuoja pateikti pranešimus parlamentui svarbiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais: „Lietuvos viešojo valdymo skaitmeninė transformacija“, „Teismo ekspertizės srities tobulinimas – ekspertizių terminai ir kokybė“, „Ambicinga Europos Sąjungos Rytų partnerystės politika: kodėl jos reikia ir kaip to pasiekti“.
Dėmesys – labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms
Rudens sesijoje daug dėmesio planuojama skirti socialinės apsaugos srities klausimams. Siūlomais projektais numatoma didinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų darbo užmokestį, keisti socialinio draudimo pensijų ir vienišo asmens išmokos indeksavimo tvarkas, užtikrinti globojamų (rūpinamų) vaikų poreikius, spręsti dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje naujos priemonės – apsaugos nuo smurto orderio, sudaryti vienišiems tėvams palankesnes sąlygas nuomotis socialinį
būstą, nustatyti palankesnį finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos regionuose, teisinį reguliavimą.
Į rudens darbų programą įtrauktais projektais taip pat siekiama stiprinti socialinio darbo sritį socialinio darbuotojo profesiją, reglamentuoti naujas lanksčių darbo sąlygų galimybes ir numatyti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas, išplėsti pensijų fondų investavimo galimybes ir kt.
Saugios visuomenės ir valstybės užtikrinimas išlieka prioritetu
Tarp rudens sesijos darbų – siekis ir toliau užtikrinti visuomenės ir šalies saugumą. Siūlomais projektais siekiama atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją, kuri leistų tinkamai ir visapusiškai stiprinti šalies saugumą. Taip pat planuojama tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su prieglobsčio procedūra valstybėje paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimais planuojama numatyti, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami darbuotojo ar darbdavio lėšomis, taip pat nustatyti tam tikrų profesijų darbuotojams privalomą vakcinaciją nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.
Pagal darbų programos projektą sesijoje numatoma teikti įstatymų pakeitimus, kuriais įtvirtinami asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų išdėstymo ir teikiamų paslaugų organizavimo bei tarpusavio bendradarbiavimo teikiant šias paslaugas principai ir kriterijai.
Be to, siūlomais projektais bus sprendžiama dėl palankesnių moters pagalbinio apvaisinimo sąlygų, būdų ir tvarkos.
Artėja svarbūs švietimo ir sporto pokyčiai
Pateiktoje programoje siūlomi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, kuriais šalinamos priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų disproporcijos, ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimai, numatantys priėmimo į valstybės finansuojamas vietas tvarkos pokyčius ir sudarantys galimybę planuojant valstybės finansuojamas vietas pasinaudoti darbo rinkos, darbdavių, regionų nustatyta paklausa ir pasiūla.
Sporto įstatymo pataisomis siūloma pakeisti Sporto rėmimo fondo modelį: numatyti lėšas skirti tik fiziniam aktyvumui, finansuoti fizinio aktyvumo projektus, projektų finansavimo tvarką pavesti nustatyti švietimo, mokslo ir sporto ministrui, atskirti aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo finansavimą ir t. t.
Darbų programoje – aktualūs aplinkos apsaugos ir ekonomikos sričių projektai
Į darbų programą numatoma įtraukti projektus, susijusius su Lietuvos žaliuoju kursu, aukštos pridėtinės vertės ekonomika.
Sesijoje planuojama tobulinti kompleksinius pirkimus ir koncesijas reguliuojančius įstatymus, siekiant viešųjų pirkimų procesą padaryti veiksmingesnį ir skatinti inovatyvius ir žaliuosius viešuosius pirkimus. Teikiamais Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimais tikimasi sukurti mechanizmą, skatinantį vandentvarkos įmonių stambinimą siekiant užtikrinti kokybiškas ir prieinamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
Projektais bus siūloma pakeisti Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio tvarką, pagal kurią mokestį reikėtų mokėti registruojant transporto priemonę pirmą kartą Lietuvoje ir kiekvienais metais už naudojimąsi ja.
Taip pat siūlomas naujos redakcijos Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas, kuriuo numatoma sudaryti sąlygas kurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, užtikrinti efektyvią inovacijų ekosistemos plėtrą.
Naujos vidutinės trukmės kelių finansavimo sistemos patvirtinimas nustatant valstybinės ir vietinės reikšmės kelių administravimo principus leistų siekti didesnio skaidrumo, efektyvumo, savivaldybių įsitraukimo ir sprendimų depolitizavimo.
Siūlomais projektais taip pat numatoma tobulinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistemą, vykdyti valstybės įmonių valdymo ir priežiūros pertvarką, nustatyti efektyvesnį teisinį elektroninių ryšių rinkos reguliavimą ir kt.
Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu planuojama surengti 45 posėdžius, iš jų 3 bus skirti opozicijos darbotvarkei.
Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimo nariai į eilines sesijas renkasi be atskiro kvietimo.
