– Jau tapo kone tradicija, kad naujus mokslo metus mokytojų profsąjungos pasitinka grasinimais streikuoti. Kaip manote, kodėl? Kaip jums atrodo, kiek vidutiniškai uždirbti mokytojui būtų normalu?
– Kad pasitinka su nuotykiais, yra tradicija. Kartais pasiseka geriau, kartais blogiau, bet nėra taip, kad mokytojai uždirbtų mažiausiai Lietuvoje. Profsąjungų ir valstybės institucijų skaičiavimai skiriasi, tačiau grubiai galime sakyti, kad alga nėra mažesnė nei 2,5 tūkst. į rankas.
Mokytojai uždirba mažiau, jei negauna darbo, jie nepatenkinti, nes negali dirbti visu krūviu. Per dieną neišspręsime šios problemos, įdėjus vieną kitą milijoną niekas nepasikeis, reikia reformos. Algų pakėlimas yra menkas, tačiau tai rodo Vyriausybės ir ministerijos nusiteikimą didinti finansavimą.
– Kai apie per mažas algas prakalbo medikai, buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis suskaičiavo, kiek jie dar prisiduria privačiose klinikose. Ar jūs irgi imsitės panašaus plano ir suskaičiuosite, kiek mokytojai gauna už korepetitoriavimą vakarais? Turbūt daugelis šių pajamų net neapskaito.
– Jeigu darytume prielaidą, kad visi elgiasi taip, kaip matematikas iš egzaminų centro, sumos gal yra gana didelė. Apie 2 tūkst. mokytojų yra deklaravę, kad dirba papildomai. Tai yra vienas iš klausimų, dėl kurių reikia diskutuoti, nes ką tada veikia mokytojai, kurie gauna algą? Jie neparengia mokinio taip, kad jis mokėtų dėstomą dalyką. Mokyklų reitinguose užsienyje yra ne tik mokinių pasiekimai, bet ir korepetitorių naudojimas, tai atspindi mokyklos lygį. Mes statistikos nesurinksime, manau, kad tikrojo masto nepasakys nei profsąjungos, nei mokyklų vadovybė.
– Darželio auklėtoja Nijolė jūsų klausia, kada planuojama didinti ikimokyklinio ugdymo pedagogų algas. Gal svarstote ir galimybę ankstinti jų pensinį amžių?
– Tų skundų yra, tačiau daugelio mano kelionių per Lietuvą metu pamačiau, kad yra dvi kategorijos institucijų, kurios patenkintos gyvenimu: gimnazijos, kurios komplektuoja dideles klases ir kur algos normalios, ir pradinio bei ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Gal algos ten mažesnės, tačiau išoriškai ten tvyro ramybė. Blogiausias segmentas – 5-8 klasės, tą patį liudija diskusija su direktoriais, progimnazijos neparengia taip, kad mokiniai įstotų į gimnazijas. Tas segmentas tempia žemyn švietimo sistemą, tačiau reikia detalesnių studijų šiems teiginiams pagrįsti.
– Kalbėjote apie galimybę įvesti privalomą priešmokyklinį ugdymą bent metams. Tačiau ir dabar daugybė tėvų tiesiog negauna darželių. Kaip spręstumėte šią problemą? Tiesiog atsirastų „nulinės“ klasės pradinėse mokyklose? Ar tikrai verta?
– Klausimą sprendžia savivaldybės, problemos kyla tik keliuose rajonuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Mes kalbame ne apie turtingų vaikų tėvus, kalbame apie tai, kad priešmokyklinio ugdymo negauna socialiai pažeidžiami vaikai. Ir toliau tas atsilikimas tęsiasi pradinėje mokykloje, bendrajame lavinime. Tie vaikai socialiai, kultūriškai prastesnėje situacijoje. Mūsų akcentavimas, kad priešmokyklinį reikia 100 proc. pasiekti, kad socialiai remtinų šeimų vaikai ateitų į šį segmentą.
Lietuva yra mažiausiai besimokanti šalis pagal pamokų trukmę
– Gal žinote tikslius skaičius, kiek kaimo mokyklų šiemet buvo uždaryta?
– Specialistai sako, kad padaryti tinklo pakeitimai leido išsaugoti 50-70 mokyklų. Jeigu nebūtų pertvarkos, būtų užsidarę daugiau – dabar netekome 30-40 mokyklų.
– Skaitytojas rašo, kad jo vaikų mokykloje yra suformuota jungtinė 2-3-4 klasė. Kaip vertinate ugdymo kokybę, kai mokykloje pamoka vyksta trims skirtingoms klasėms vienu metu ir visus mokslo metus?
– Prie A.Smetonos turėjo vieną mokytoją ir vieną pradinę klasę. Paruošimas priklauso nuo mokytojo, mokinių požiūrio. Žvelgiant į rezultatus, mažos mokyklos duoda prastesnius rezultatus, vertinant egzaminus. Standartizuoti testai leis atsakyti į šį klausimą. Yra moksleivių, kurie ateina į pirmą klasę nepažinodami raidžių. Jeigu iš jo padaro pusėtiną Lietuvos pilietį, tai yra pasiekimas, paliekant elitinį mokymą kitai problematikai.
– Mokytojai pusę laiko nori dirbti namuose. Ar jūs tam pritariate? Ar planuoja ministerija aiškiai reglamentuoti mokytojo darbo laiką? Jei leisite dirbti iš namų, kaip sužiūrėsite, kad mokytojas namuose tikrai dirba?
– Čia didesnės problemos viena iš dalių, nes Lietuva yra mažiausiai besimokanti šalis pagal pamokų trukmę. Pastaruosius kelerius metus nunyko kelios savaitės mokslų. Birželį mokytojai turėtų rengtis pamokoms, tačiau gerai būtų, jei ten rastumėte bent vieną mokytoją. Pasakyti, kad čia nėra problemos... Būčiau neteisus, yra problema. Mokytojams yra 56 dienos atostogų – tai daugiau nei vidutiniškai gauna kiti, o šalia to norėti dar atostogų dirbant namuose, nemanau, kad yra teisingas kelias.
Direktorių rotacija? Jūs liečiate baisias temas per šventę. Nuo tokių klausimų daliai direktorių pagaugais nugara nueina.
– Kada bus įstatymiškai patvirtinta direktorių rotacija ir mokinių skaičius klasėse: 20 pradinėse klasėse ir 25 vyresnėse klasėse?
– Taip, tai diskusijų objektas, nes dalis mokytojų galvoja, kad jeigu padarysime mažesnį klasės komplektą, klasių bus daugiau, jie gaus didesnes algas. Tačiau nebus taip, nėra daugiau pinigų. Žinoma, proporcijos turi būti, bet gerosios mokyklos turi 30 mokinių klases ir tos mokyklos duoda geresnius rezultatus.
Direktorių rotacija? Jūs liečiate baisias temas per šventę. Nuo tokių klausimų daliai direktorių pagaugais nugara nueina. Nemanau, kad jie yra kažkas aukščiau nei Lietuvos prezidentė, tai neturėtų aplenkti ir direktorių. Yra Seime pataisa dėl rotacijos, bet aš manau, kad diskusijos reikės. Tačiau manęs idėja nežavi, miestuose – taip, tačiau kas bus, kai nedidelėje pradinėje kaimo mokyklėlėje staiga pasakys direktoriui, kad ieškotųsi darbo kitur. Nemanau, kad to reikia per prievartą. Reikia žiūrėti, kaip mokykla laikosi, kokie egzaminų rezultatai, kiek buvo patyčių, mokytojų striptizo – t.y. ar nebuvo nesąmonių mokykloje ir pagal tai vertinti mokyklos direktorių.
– Dalyje gimnazijų šiemet pamokos prasidės nuo 9 val. Ar manote, kad tai gera mintis, o gal išties vaikams, atvežtiems tėvų, teks laukti, kol prasidės pamokos, ir nebeturės kada lankyti būrelių, pateks į vakarines spūstis?
– Miestų vaikai su tokiais sprendimais priartinami prie kaimo. Todėl, kad kaimuose geltonieji autobusiukai kada vaiką atveža, tada jis ten sėdi. Savivaldybės reguliuodamos laiką turi įvertinti savo transporto kamščius, savo interesą, kuris nėra vien mokyklos interesas, reikia kalbėti su bendruomene. Nenorėčiau, kad mes pradėtume iš ministerijos reguliuoti tai, ką geriausiai žino vietos žmonės.
– Sakėte, jog jums patiktų, jei vėl būtų rašomi pažymiai už drausmę. Ar žinote nors vieną Vakarų šalį, kurioje moksleivių elgesio problemos būtų sprendžiamos pažymiais? Ar tikrai tikite, kad baimė gauti 2 – tai geras kelias vaikams sudrausminti?
Drausmės pažymio vertinimą gal pasakiau juokais, bet ta mintis man patinka. Vaikas, tėvai ir klasė turi žinoti, kas ko yra vertas.
– Tai, kad kiekvienas žinotų, ko vertas, yra svarbu. Mes turime įvardinti, kad pažymių nerašymas pradinukams – nepasisekęs eksperimentas. Drausmės pažymio vertinimą gal pasakiau juokais, bet ta mintis man patinka. Vaikas, tėvai ir klasė turi žinoti, kas ko yra vertas. Daugybę triukšmo paleidžiame į eterį kalbėdami apie mokinių teises, bet nekalbame apie pareigas. Negali būti visi anonimiški, amorfiški ir nesureitinguoti, visas gyvenimas yra reitingavimas, to nereikia bijoti. Lietuvą taip pat reitinguoja pagal daug sričių. Mes daugiau turime skaičiuoti, vertinti ir žinoti, kur mes patys esame.
– Ministre, kada švietimo sistemoje bus bendra kvalifikacinių kategorijų ir pedagoginių vardų sistema?
– Bendros nėra ir, ko gero, artimiausiu metu nebus. Mano žiniomis, Europos Taryboje turėtų būti svarstoma, kaip rengti mokytojus. Dabar turime dvi kategorijas: pedagogai ir sričių ekspertai, pasimokę mokyti. Gimnazijose turi būti specialistas, mokantis mokinį. Tik būdamas savo srities specialistas žmogus myli savo specialybę. Pradinėse mokyklose turi dirbti pedagogai.
– Prieš rinkimus jūsų partija žadėjo panaikinti krepšelių sistemą. Kodėl to nedarote dabar, o tik žadate atlikti tuomet, kai pats jau būsite nebe ministras?
– O ką daryti? Į ką keisti? Aš sutinku, kad krepšelio metodika yra gera darant tinklo pertvarkas, bet iš kitos pusės tai duoda daug neigiamų dalykų. Mokinys jaučia, kad jis tampa preke, iš to gimsta įvairūs niuansai, negeri niuansai, krinta kokybė mokyklose. Kada prasideda diskusija, į ką keisti, toje vietoje atsiranda problemų. Buvo įvairių pasiūlymų, bet paskutinis ir realiausias – klasės krepšelio įvedimas. Tada palengvėtų mokinių migracijos sukeliami sunkumai savivaldybėms.
– Ar, jūsų nuomone, pradinukai jau yra pakankamai savarankiški pabūti vieni namuose? Auginame 3 vaikus. Du paauglius ir pirmokę. Abu su žmona dirbame. Prailginta grupė šeimai kainuos nuo 200 litų be maitinimo. Tuo tarpu darželiuose vaikai už 250 litų buvo prižiūrimi nuo 7 iki 19 val. ir su maitinimu 3 kartus per dieną.
– Ministerijos nuomonės negaliu pasakyti, nes tokioje formuluotėje šio klausimo nesvarstėme. Aš asmeniškai manau, kad vaikui nieko nenutiks, jei pabus namuose, ypač, jeigu ten yra vyresni broliai ir seserys. Aš manau, kad demokratija ir rūpestis vaikais kartais duoda priešingą rezultatą, kai sistema augina vaikus infantilais. Manau, mes truputėlį perlenkėme vaikų apsaugos klausimą.
– Nuo kada ir kokiu atstumu nuo mokyklų nutolusiose parduotuvėse bus uždrausta prekyba cigaretėmis? Jei būtumėte direktorius ar mokytojas, kaip pats spręstumėte rūkymo problemą mokykloje?
– Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos tyrimai parodė, kad priėjimas prie rūkymo ir alkoholio ribojimo sumažina vartojimą. Mes, lyg ir priimdami teisingą sprendimą, kad apsunkintume priėjimą, kartais pasirenkame juokingus draudimus. Jaunimas yra smalsus, ras būdą pabandyti. Ar bus draudžiama prekiauti 50 metrų, ar 500 metrų – tai yra tik beviltiškas žaidimas. Tačiau turime daugiau stengtis skatindami antialkoholinę ir antirūkymo propagandą.
– Mano sūnus, 13-metis, šiais metais pradeda eiti į 7 klasę. Jis visus metus turės tokią discipliną, kaip technologijos, ir mokysis, kaip jau mokėsi 6 metus iki dabar, siuvinėti, megzti, lankstyti popierių. Kaip jums atrodo, ar tai normalu?
– Į problemą reikia žiūrėti plačiau. Lietuvoje tik apie 20 proc. moksleivių su viduriniu išsilavinimu kartu išmoksta profesijos. Iš tokių žmonių mažiau išeina bedarbiais. Tikslas, kad daugiau mokinių bendrąjį išsilavinimą gautų kartu su profesija.
– Kodėl, kai yra ištaisomi brandos egzaminai, jų negali pamatyti pats juos laikęs mokinys? Kaip išvis galima pasitikėti Nacionaliniu egzaminų centru, kai po apeliacijos egzamino rezultatas pakyla daugiau kaip 50 balų?
– Gal vienas atvejis toks buvo. Šiemet 400 apeliacijų mažiau nei pernai. Visi darbai skenuoti ir prieinami laikiusiajam. Mokiniai gali prisijungti prie sistemos, atsispausdinti, su mokytoju aptarti klaidas. Sistemos negalime atverti pilnai, kad visi žinotų viską, yra valstybinės paslapties štampas ant užduočių. Tam tikri suvaržymai visuomenei teikiant informaciją bus.
Kalbant apie NEC, jo direktorė yra nauja, rezultatus praeitą savaitę aptarėme švietimo skyrių vedėjų pasitarime, vėliau dar kalbėsime apie juos, lįsdami gilyn į specifiką.
Mačiau matematikos egzamino užduotis su vektoriais. Jų neišspręsčiau. Tokia tiesa.
– Ar pats kada nors bandėte išspręsti valstybinių egzaminų užduotis? Kaip sekėsi?
– Aš šiemet nebandžiau, bet mačiau matematikos egzamino užduotis su vektoriais. Jų neišspręsčiau. Tokia tiesa. Peržiūrėjau biologijos užduotis ir programą. Tai, ką mokėmės 1986 metais medicinoje, viskas sudėta į mokyklos programą. Nežinau, ar to reikia, moksleiviams reikia žinių apie religiją, pasaulio pažinimą ir suvokimą.
– Dvyliktokai jau šiais mokslo metais laikys privalomąjį matematikos egzaminą. Kaip statistika rodo, ne visiems tai bus lengva. Ar nemanote, kad mokyklose turėtų būti organizuojamos papildomos matematikos konsultacijos silpniau besimokantiems moksleiviams?
– 2016 metais laikys. Jeigu pažiūrėtume rezultatus tarptautiniuose pasiekimuose, pamatytume, kad turime labai gerų ir labai blogų mokinių. Kuo geresnis šalies rezultatas, tuo daugiau mokinių yra centre ir viršuje, bet nėra apačioje. Rengiantis matematikos egzaminui skirtos 3 papildomos kontaktinės valandos konsultacijoms. Diskusija dėl matematikos nebaigta, aš manau, kad matematika turi būti abitūros baigimo formulė, kartu su lietuvių kalba, pasaulio pažinimu. Bus visokių nuomonių dėl to, žmonės nervinasi dėl matematikos egzamino. Tačiau apie tai diskutuoti turime.
Smagu buvo, kad leido pašaudyti, tas buvo visiems berniukams smagu, bet visa kita buvo popierinis, netikras ir niekam nereikalingas auklėjimas.
– Kalbėjote apie mažiausio balo įvedimą stojant į aukštąsias mokyklas. Gal jau skaičiavote, koks jis galėtų būti?
– Mažiausias balas bus derybų objektas su aukštąja mokykla. Yra tai numatančios pataisos, trys universitetai jį įvedė. Sveikatos mokslų universiteto atstovai sakė kad nepagalvojo apie tai, nes vidutiniškai stojančiųjų balas yra 9.
– Valstybės lygmeniu vis daugiau kalbama apie gynybą. Gal planuojama darželiuose ir mokyklose vėl dėstyti civilinę saugą, mokyti šalies gynybos pradmenų?
– Nebuvo tokios kalbos, keli parlamentarai tik klausė apie tai. Pamenu, kai mums dėstė karinį parengimą ir civilinį parengimą, smagu buvo, kad leido pašaudyti. Tas buvo visiems berniukams smagu, bet visa kita buvo popierinis, netikras ir niekam nereikalingas auklėjimas. Mokyklose reikia valstybės, istorijos suvokimo, politinės situacijos suvokimo mokyti.
– Taip pat daug šnekama apie piliečių galimybę atsispirti informacinėms atakoms. Kuo čia galėtų pasitarnauti mokyklos?
– Mokyklose galima mokyti kritiškai vertinti visą informaciją, nebūtinai iš priešiškų šalių. Mūsų ginklo broliai kartais irgi informaciją kaip nori, taip paverčia. Bendras suvokimas apie kritiškumą yra būtinas ta prasme, kad žmogus turi turėti platesnį požiūrį, žinoti kontekstą. Dėl užsienio šalių poveikio – nežinau skaičių, bet manau, kad rusiškų kanalų įtaka ir reklamos surenkami pinigai yra ryškiai mažėjantys. Neslėpsiu, mėgdavau pasižiūrėti rusiškus kanalus, ką jie pasakoja kitaip. „Vesti“ įdomu pasižiūrėti, bet žinant, kad jie tikslingai kala... Kai Sovietų Sąjunga ėjo į Afganistaną, buvo ta pati retorika, toks pat patosas kaip dabar, kai kalbama apie Ukrainą. Jaunam žmogui gali pasirodyti, kad ten tiesa, todėl reikia kritiškumo.
Grasinimai streikais ir kritika dėl matematikos egzamino
Ministrui ši vasara nebuvo lengva. Iš pradžių kilo skandalas dėl moksleiviams perduotų brandos egzamino užduočių, paskui jis sulaukė kritikos dėl privalomojo matematikos egzamino įteisinimo.
Naujuosius mokslo metus, kaip jau tapo įprasta, mokytojų profsąjungos pasitiko grasindamos streikais.
Tačiau D.Pavalkis nesiliauja kūręs naujų planų, kaip pertvarkyti švietimo sistemą. Svarstomos galimybės kitąmet įvesti minimalų stojamąjį balą į aukštąsias mokyklas.
Ministras taip pat žada siūlyti, kad likus metams iki mokyklos vaikai jai turėtų būti privalomai rengiami priešmokyklinio ugdymo įstaigose.
