Airijos lietuvių bendruomenė – viena tų, kuri Rugsėjo 1-osios šventės linksmybių stengiasi nepraleisti. „Nors mokslo metų pradžia mūsų savaitgalinėse lietuviškose mokyklėlėse ne visuomet sutampa su rugsėjo 1–osios data, mes vis vien stengiamės ją švęsti. Būna ir sveikinimų, ir gėlių“, – sakė lietuvių bendruomenės administratorius Arūnas Teišerskis.
Pasak jo, Airijoje iš viso yra 9 lietuviškos mokyklos. „Pamokos jose vyksta tik savaitgaliais, mūsų atestatai niekur nėra pripažįstami, tačiau vaikai bent jau išmoksta gimtąją kalbą“, – teigė A.Teišerskis.
Norvegijoje gyvenantys lietuvių vaikai taip pat gali džiaugtis mokslo metų pradžios švente. „Mes darbą pradedame pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Ši diena visiems ypatinga, todėl visuomet rengiame suneštines vaišes, sakome palinkėjimus. Sulaukiame ir svečių iš Lietuvos ambasados Norvegijoje“, – pasakojo Oslo „Gintaro“ mokyklos vadovė Vita Čepauskė.
Tačiau Liuksemburge, Šveicarijoje ir Suomijoje gyvenantys lietuvių vaikai lieka be Rugsėjo 1-osios paminėjimo. „Čia mokslo metai prasideda rugpjūčio 12 dieną, tad jokios šventės nėra – nebent patys tėvai vaikams surengia šventę namuose. Tačiau, manau, mokslo metų pradėjimas tikrai galėtų būti linksmesnis, nei dabar“, – „15min“ sakė Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Svajonė Vihavainen.
Mokslo metų pradžios linksmybių lietuviai pasigenda ir Šveicarijoje. „Jokios šventės nėra, nes čia nėra ir tokio dalyko, kaip vasaros atostogos. Vasarą vaikai turi mėnesio atostogas ir į mokyklą vėl pradeda eiti rugpjūčio viduryje“, – pasakojo Šveicarijoje gyvenanti Raminta.
Pasak jos, iš pradžių tokia tvarka kiek šokiravo, bet teko prisitaikyti. „Gerai tai, kad vaikai nepamiršta, ko mokėsi prieš mėnesį, nėra tokio didelio atotrūkio. O ir tėvai juk negali atostogauti tris mėnesius“, – sakė Raminta.
Rugsėjo 1-osios nešvenčia ir Liuksemburgo lietuviai. „Jokių švenčių nėra ir niekas gėlių niekam neneša. Visi tiesiog susirenka į mokyklą ir prasideda pamokos“, – pasakojo Liuksemburgo lietuvių bendruomenės pirmininkas Žilvinas Bubnys. Anot pašnekovo, čia nėra ir lietuviškų mokyklų.
„Lietuvių Liuksemburge yra vos 400 ir beveik visi yra atvykę dirbti į Europos Sąjungos institucijas. Tad ir vaikai eina į specialias tokių darbuotojų atžaloms skirtas mokyklas, kur jiems dėstoma jų gimtoji kalba“, - sakė Ž.Bubnys.
Pačių lietuvių reikalas
Pasak užsienio lietuvių reikalais besirūpinančio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovų, tiek lietuviškų mokyklų steigimas, tiek šventės didele dalimi priklauso nuo pačios bendruomenės aktyvumo.
„Šeimas turintys užsienyje gyvenantys lietuviai nori, kad jų vaikas žinotų apie Lietuvą, mokėtų lietuvių kalbą. Bet tik nuo jų pačių priklauso lietuviškų mokyklų steigimas ir plėtra“, – sakė departamento Lituanistinio švietimo poskyrio vyriausioji specialistė Aušra Dumbliauskienė.
Anot jos, departamentas gali padėti atsirasti tokiai mokyklai. „Tiek finansiškai, tiek kitomis priemonėmis remiame lietuviškas mokyklas, jose vykstančius renginius, taip pat stengiamės prisidėti prie kultūros sklaidos“, – pasakojo A.Dumbliauskienė.
Anot jos, finansavimo dydžiai taip pat priklauso nuo bendruomenių pastangų ir aktyvumo. „Galimybių tikrai nemažai ir mes stengiamės palaikyti kuo glaudesnius ryšius. O kuo daugiau bendruomenė domisi Lietuva, imasi iniciatyvos, tuo tie ryšiai stiprėja“, – sakė A.Dumbliauskienė.
Švietimo ir mokslo ministerija taip pat pabrėžia, jog lietuviškų mokyklų užsienyje likimas priklauso nuo pačių lietuvių aktyvumo. „Mes rengiame mokymo programas, aprūpiname mokyklas mokymo priemonėmis, mokytojams organizuojame kvalifikacijos kėlimo seminarus, remiame projektus. Tačiau mokyklos steigimas priklauso nuo bendruomenės – to daryti mes negalime“, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus specialistė Danutė Kolesnikova.
