Tyrimo duomenimis, Lietuva, būdama tranzitine šalimi, užima labai svarbią vietą sprendžiant nelegalios prekybos tabako gaminiais problemą visoje Europoje. Panašūs tyrimai buvo atlikti Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje ir Italijoje.
Kas antra cigaretė – nelegali?
2008 metais Lietuva mokesčius tabakui padidino iki 75 proc. galutinės mažmeninės cigarečių kainos. Kaip tik tuo metu šaliai smogė pasaulinė ekonomikos krizė – nedarbo lygis išaugo, gyventojų perkamoji galia susilpnėjo. Todėl šoktelėjo ir pigių legalių bei kontrabandinių cigarečių paklausa: pirkdami nelegaliai į Lietuvą įvežtą tabaką rūkaliai sutaupo apie 3–4 litus už pakelį.
Per pastarąjį dešimtmetį nacionalinis legalių tabako gaminių pardavimo mastas susitraukė 41 proc. – nuo 4,583 mln. vienetų iki 2,7 milijono.
Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad rūkalių skaičius šalyje sumažėjo perpus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais šalyje reguliariai rūkė 33 proc. vyrų ir 13 proc. moterų.
Per pastarąjį dešimtmetį nacionalinis legalių tabako gaminių pardavimo mastas susitraukė 41 proc. – nuo 4,583 mln. vienetų iki 2,7 milijono.
Tikėtina, kad maždaug pusė iš jų vartoja nelegalius rūkalus: 2012 metais nelegali rinka Lietuvoje svyravo tarp 32 ir 41 proc. visos tabako rinkos.
Pagal dvi skirtingas apklausas, 35–50 proc. rūkančiųjų prisipažino perkantys kontrabandines cigaretes.
„Nelegalūs gaminiai Lietuvoje perkami todėl, kad auga prekių kainos, mažėja pajamos, dideli tabako kainų skirtumai palyginti su kaimyninėmis šalimis. Be to, nusipirkti kontrabandinių cigarečių labai lengva: jomis prekiaujama turguose ar tiesiog gatvėje. Tačiau didžiausia problema ta, kad Lietuvoje labai sparčiai paplitęs pritarimas kontrabandai ir jos toleravimas. Visos šios priežastys didina kontrabandinių prekių paklausą“, – Mykolo Romerio universitete vykusioje diskusijoje „Nelegali prekyba tabako gaminiais: sąlygos ir efektyvūs sprendimai” kalbėjo „Transcrime” vadovas profesorius Ernesto U.Savona.
Kontrabandos vartai į Vakarus
Analizuojant tabako gaminių kontrabandos mastus Lietuvoje negalima užmiršti ir geografinės šalies vietos žemėlapyje.
Profesorius Francesco Calderonis priminė, kad Lietuva ribojasi su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, netoli yra ir Ukraina – tai yra pagrindinės nelegalių tabako gaminių ištakų šalys Europoje.
„Lietuva atsiduria pagrindinių kontrabandos kelių sankryžoje – esate ES vartai į Rytų pasaulį, pro kuriuos vyksta nelegali tabako prekyba į Vakarus: cigarečių kainų skirtumai Lietuvoje ir Vakarų bei Šiaurės Europoje kontrabandininkus skatina plėsti prekybą ir į tas šalis“, – kalbėjo F.Calderonis.
Konkrečių muitinės sutarčių tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos nebuvimas atveria spragą.
Nelegaliai prekybai skirtos legaliai gaminamos cigaretės („Illicit whites“) yra labiausiai paplitęs gaminys, į Lietuvą atkeliaujantis iš Baltarusijos ir Kaliningrado.
Nelegalus tabakas į šalį transportuojamas upėmis ir keliais.
„Organizuotos grupuotės ir privatūs asmenys yra įsitraukę į nelegalaus tabako tiekimą. Lietuvos teisėsaugos bendradarbiavimas su Europos ir kitomis tarptautinėmis institucijomis pagerina veiksmų, nukreiptų į nelegalių tabako gaminių sulaikymą, efektyvumą ir padidina kontrabandininkų riziką. Tačiau konkrečių muitinės sutarčių tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos nebuvimas atveria spragą“ , – atkreipė dėmesį profesorius.
Investuoja į narkotikus
E.U.Savona priminė, kad II pasaulinio karo metais prekyba tabako gaminiais buvo vienas pagrindinių mafijos finansavimo šaltinų. Vėliau mafija pasirinko kitus finansavimus šaltinius, tačiau dabar vėl grįžta prie šio klasikinio nelegalios veiklos finansavimo būdo.
Tyrimai rodo, kad neteisėtai uždirbtus pinigus nusikaltėliai investuoja į kitą nelegalią veiklą, pavyzdžiui, prekybą narkotikais ir pan.
„Vien baudžiamosiomis priemonėmis to nenugalėsi. Reikia išanalizuoti, kokios rinkos leidžia nusikalstamoms grupuotėms uždirbti pinigus. Jei tas rinkas pavyktų sumažinti, tai sumažėtų ir grupuočių, ir nusikalstamų asmenų skaičius“, – kalbėjo E.U.Savona.
Nusikalstamumo prevencija, pasak jo, dar viena efektyvi priemonė, leidžianti užkardyti nusikalstamą veiką: „Užuot sukišus kontrabandininkus į įkalinimo įstaigas, reikėtų susekti jų prekybos kelius ir rasti būdą jiems užkirsti. Tada jau galima pagalvoti ir apie teisinį reguliavimą.“
Kalinimas problemos neišspręs
Nelegali prekyba tabako gaminiais yra kompleksinė problema, neapsiribojanti vien tik teisėsaugos ir baudžiamosios teisės klausimais.
Užuot sukišus kontrabandininkus į įkalinimo įstaigas, reikėtų susekti jų prekybos kelius ir rasti būdą jiems užkirsti. Tada jau galima pagalvoti ir apie teisinį reguliavimą.
Pavyzdžiui, 2004 metais vietiniai Lietuvos nusikaltėliai buvo suimti už cigarečių kontrabandą iš Lietuvos į Vakarų Europą. Todėl Lietuva iš tranzitinės šalies virto galutinės nelegalių tabako produktų paskirties šalimi.
„Siekdama sumažinti rūkalių skaičių ir surinkti daugiau mokesčių valstybė padidina tabako kainą, tačiau vartotojai metasi į šešėlį. Jei valstybė kontrabandininkus sugrūs į kalėjimą, problema nebus išspręsta, nes atsiradusią tuščią nišą labai greitai užpildys kitos nusikalstamos grupuotės. Todėl mūsų tikslas – rasti priemonių, kurios būtų taikomos greta baudžiamųjų bausmių“, – aiškino E.U.Savona.
Viena jų – padėti žmonėms iš esmės atsikratyti rūkymo įpročio. Be to, svarbu sumažinti visuomenės toleranciją kontrabandiniams produktams.
Svarbiausia – visuomenės švietimas
„Transcrime“ ataskaitoje pažymima, kad 2011 metais „Philip Morris Baltic“ kartu su Lietuvos policija ir Muitinės departamentu pradėjo informacinę sąmoningumo kampaniją prieš nelegalų tabaką.
Šia iniciatyva siekta šviesti rūkančius žmones apie žalą, kurią daro nelegalių šešėlinių veiklų rėmimas.
Tarp teigiamų priemonių paminėčiau rūkymo baruose ir kai kuriose viešose vietose draudimą, tabako reklamos draudimą ir cigarečių pardavimo apribojamą, nustatant amžiaus cenzą.
Be to, praėjusių metų gegužę tinklalapis beseselio.lt pradėjo kovoti su šešėline ekonomika ir skatinti lietuvius pranešti, kur šalyje galima įsigyti nelegalių prekių.
„Tarp teigiamų priemonių paminėčiau rūkymo baruose ir kai kuriose viešose vietose draudimą, tabako reklamos draudimą ir cigarečių pardavimo apribojamą, nustatant amžiaus cenzą“, – kalbėjo profesorius F.Calderonis.
Beldžiasi į žmonių sąžinę
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius priminė, kad kas antras lietuvis yra prisidėjęs prie kontrabandos plitimo Lietuvoje.
„Tai rodo nedovanotiną mūsų visuomenės abejingumą ir moralines nuostatas. Kontrabanda nėra vieniša problema: ji sukelia aibę kitų, tarp kurių svarbiausia – suklestėjusi korupcija, piliečių nepasitikėjimas valdžios bei kitomis institucijomis bei vieni kitais“, – kalbėjo V.Gailius.
Jis džiaugėsi, kad mokslininkai panoro padėti valstybei gauti daugiau informacijos apie galimybę kontroliuoti nelegalios prekybos procesą ne vien represinėmis priemonėmis.
V.Gailius atkreipė visuomenės dėmesį, kad nusikalstamos grupuotės iš kontrabandos įgytas lėšas toliau naudoja kitoms nusikalstamoms veikoms vykdyti.
Savo nusikalstamumą jos padaro ypatingai saugų, apsaugotą nuo teisėsaugos poveikio ir tuo pačiu pelningą, o nelegalias lėšas legalizavus daroma įtaka šalies ekonominiams ir politiniams procesams.
„Savo nusikalstamumą jos padaro ypatingai saugų, apsaugotą nuo teisėsaugos poveikio ir tuo pačiu pelningą, o nelegalias lėšas legalizavus daroma įtaka šalies ekonominiams ir politiniams procesams“, – visuomenės sąmoningumą bandė sužadinti parlamentaras.
Tačiau jis pabrėžė, kad per kontrabandos problemą daužant tik Baudžiamuoju kodeksu situacija nepagerės: „Reikia ne tik teisinio reguliavimo, bet ir visuomenės švietimo.“
Gyvenimą sutrumpina 5–7 metais
Tabako pramonėje visame pasaulyje dirba apie 40 mln. žmonių. Kasmet planetoje pagaminama 5,5 trilijono cigarečių, kurias surūko 1,1 mlrd., arba daugiau kaip šeštadalis, pasaulio gyventojų – trečdalis visų suaugusiųjų. Šis skaičius kasmet padidėja beveik 3,5 proc.
Tabakas kasmet nužudo apie 8 mln. žmonių – rūkymas gyvenimą sutrumpina 5–7 metais.
Faktai
* 2012 metais tabako gaminių Lietuvoje parduota už 350,5 mln. eurų. Lietuvos rinkos dydis buvo 2,787,4 mln. cigarečių vienetų. Lietuvos rinka yra vidutinio dydžio pasaulio mastu (92 iš 209 šalių).
* 2009 metais ES tabako pramonę sudarė 251 įmonė. Lietuvoje buvo trys kompanijos, kuriose dirbo 193 žmonės.
Jei valstybė kontrabandininkus sugrūs į kalėjimą, problema nebus išspręsta, nes atsiradusią tuščią nišą labai greitai užpildys kitos nusikalstamos grupuotės.
* Lietuvoje cigarečių rinka yra oligopolinė. Dominuoja „Philip Morris Baltic“ (2012 m. sudarė 64,9 proc. rinkos). Dar rinkoje veikia „JTI Marketing & Sales“ ir „British American Tabacco Lietuva“.
* Lietuva yra pagrindinė galutinių tabako gaminių eksportuotoja Baltijos regione. 2012 m. Lietuva eksportavo apie 17,64 mlrd. cigarečių – 80 proc. nacionalinės produkcijos. Didesnė dalis šalies eksporto nukreipta į netolimas šalis – Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Šios rinkos sudaro daugiau nei tris ketvirčius eksporto.
* Lietuva yra vienintelė Baltijos valstybė, turinti teigiamą tabako prekybos balansą, kuris prilygsta 13,67 mlrd. cigarečių vienetų. Šalis užima 11 vietą tarp 72 šalių. Nepaisant to, ji taip pat importuoja tabaką iš kitų šalių. Latvija yra didžiausia eksportuotoja į Lietuvą, po jos seka JAV ir Vokietija.
* 2009 m. lietuviai augino mažiau nei 1000 hektarų tabako.
* 2012 m. cigaretės sudarė beveik 97 proc. visos Lietuvos tabako rinkos. Cigarų ir cigarilių rinka sudarė 2 proc., rūkomojo tabako – 1 proc. visos rinkos.
* 2012 m. įprastinės cigaretės sudarė 88,4 proc. mažmeninio pardavimo apimties. Ypač plonų cigarečių populiarumas išaugo ir sudarė 10,1 proc., kitus 1,5 proc. sudarė plonos cigaretės.