Šią savaitę kalbėdamas Baltarusijos parlamente A.Lukašenka, be kita ko, leido suprasti, kad baltarusiai esą nebestabdys migrantų bei narkotikų kontrabandos per valstybės sieną į kaimynines šalis.
„Mes stabdėme narkotikus ir migrantus – dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – pareiškė kaimyninės šalies autokratinis vadovas.
Jei taip tikrai nutiktų, Lietuva būtų pasirengusi, 15min patikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas.
Jo teigimu, didelio migrantų srauto, kokiu ir grasina A.Lukašenka, suvaldymui yra paruoštas planas, o atsakomybės aprašytos Vyriausybės nutarime.
Dokumente numatoma, kad esant masiniam užsieniečių antplūdžiui, darbo turėtų imtis kelios ministerijos.
Už situacijos suvaldymą atsakinga Vidaus reikalų ministerija turėtų organizuoti nelegaliai sieną kirtusių užsieniečių sulaikymą ir laikinąjį apgyvendinimą, viešos tvarkos užtikrinimą.
Jei prireiktų, Krašto apsaugos ministerija galėtų pasitelkti karius, o Sveikatos apsaugos ministerija pasirūpintų migrantų sveikata.
„Tokiai situacijai mes turime planus, bet jie nėra vieši. Priemonės, kurios minimos, tai – žmonių sulaikymas, laikinas apgyvendinimas, apsauga.
Mes, be jokios abejonės, funkcijas vykdytumėme ir esame pasirengę vykdyti. Šiuo metu savomis pajėgomis, bet jei situacija keistųsi kardinaliai, būtų sprendimai priimami aukštesniu lygiu ir į pagalbą ateitų Viešojo saugumo taryba, o jei reiktų – ir Lietuvos kariuomenė“, – kalbėjo jis.
R.Pukinsko teigimu, tokios priemonės nėra naujiena, kai reikia sustiprinti fizinę valstybės sienos apsaugą.
Taip, anot jo, buvo 2017 metais, kai Baltarusijoje vyko garsiai nuskambėjusios pratybos „Zapad“.
Daugiausia migrantų – iš Irako
Prognozės, kiek migrantų galėtų atvykti, jei jų niekas nestabdytų iš Baltarusijos pusės, neatliekamos.
„Sunkiai prognozuojamą kaimyną prognozuoti sunku“, – 15min sakė R.Pukinskas.
Jo teigimu, anksčiau buvo simuliuotos panašios situacijos: vyko pratybos, kuriose buvo mokomasi reaguoti į didelį migrantų antplūdį viename pasienio ruože.
Būtų pajungtos savivaldybės, galėtų būti statomi palapinių miesteliai.
Anot VSAT atstovo, tokiu atveju be kitų žinybų tarnyba neišsiverstų – būtų pajungtos savivaldybės, galėtų būti statomi palapinių miesteliai.
Jis pabrėžė, kad tektų rūpintis ir migrantų patikrinimu dėl COVID-19, sergančiųjų izoliavimu.
Pašnekovo teigimu, nuo metų pradžios yra sulaikyti 179 išorės sieną perėję migrantai, dar 15 sulaikyti šalies viduje.
Daugiausia sulaikytų nelegaliai valstybės sieną kirtusių užsieniečių iš Irako – 76, taip pat – 32 baltarusiai, 30 sirų, 22 iraniečiai.
Pabradėje vietų yra
R.Pukinsko duomenimis, Pabradėje esančiame Užsieniečių registracijos centre vienu metu gali būti apgyvendinta 250 žmonių.
Šiuo metu užimtos 105 vietos.
Dalis centro gyventojų, anot VSAT atstovo, gali išeiti iš centro teritorijos – tokią teisę įgyja žmonės, pasiprašę prieglobsčio.
Prieš karantiną jie galėdavo nesugrįžti parą, tuo metu dabar – 2 valandas.
„Tų dviejų valandų visiškai pakanka pervažiuoti Lietuvą (...) Tad, kaip jau anksčiau minėjo tarnybos vadas, vidaus reikalų ministrė, dabar ieškoma teisinių priemonių, kaip padaryti, kad sąlygos būtų nepatrauklesnės“, – aiškino tarnybos atstovas.
Situacija keičiasi kasdien
Rukloje esančio Pabėgėlių priėmimo centro (PPC) laikinoji vadovė Neringa Gaučienė 15min sakė, kad galimas migrantų skaičiaus padidėjimas aptariamas aukštesnėse institucijose, o centro nuolat teiraujamasi apie laisvas vietas.
„Tuos mūsų pajėgumus Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žino“, – pabrėžė pašnekovė.
Jos teigimu, šiuo metu centre gyvena 71 asmuo, tuo metu centras talpina apie 180 asmenų.
Dar apie šimtą žmonių tikrai galėtume apgyvendinti.
„Dar apie šimtą žmonių tikrai galėtume apgyvendinti. Tačiau verta pažymėti, kad situacija pas mus keičiasi kone kiekvieną dieną – vieni atvyksta, kiti išvyksta į savivaldybes, atsilaisvina daugiau kambarių“, – pabrėžė pašnekovė.
Anot N.Gaučienės, pasitaiko atvejų, kad užimama daugiau vietų, nei atvyksta asmenų, nes, pavyzdžiui, trijų asmenų šeimą apgyvendinus penkiaviečiame kambaryje daugiau žmonių į jį nebeįkeliama.
Į klausimą, kokių šalių migrantai dažniausiai atvyksta per Baltarusiją, ji atsakyti negalėjo.
„Tai labiau Migracijos departamento kompetencija. Paprastai mes gauname informaciją, kad iš pasienio arba Užsieniečių registracijos centro atvyksta asmenys, bet informacijos, per kur ir kaip jie atvyko į Lietuvą, mes neturime. Nebent žmonės patys pasipasakoja“, – paaiškino Rukloje esančio PPC laikinoji vadovė.
Skirs pinigų sienos stebėjimo sistemoms
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, didesniam migrantų skaičiui rengiamasi, tačiau kol kas poreikio papildomoms lėšoms nėra.
„Turime informacijos, kad trečiųjų šalių piliečiai iš Artimųjų Rytų valstybių atvyksta lėktuvais tiesiai iš Bagdado arba iš Stambulo į Minską, už kelionę sumoka iki 15 tūkst. JAV dolerių, o iš Minsko gabentojų nuvežami iki Baltarusijos valstybės sienos su Lietuva“, – ministrės atsakymus 15min perdavė jos patarėja komunikacijai Lina Laurinaitytė.
Anot A.Bilotaitės, pirmiausia bus siekiama pasienio su Baltarusija ruožą aprūpinti pažangiausia sienos stebėjimo įranga.
„Pagal iki šiol planuotus finansavimo ir aprūpinimo tempus tai užtruktų 11 metų. Suprantame, kad tai visiškai nepriimtina vertinant dabartinę geopolitinę situaciją, todėl pavedžiau VSAT vadovybei suplanuoti veiksmus ir procedūras, kad būtų užtikrintas spartus ir sklandus sienos stebėjimo sistemų diegimas. Politinį pritarimą didinti finansavimą jau turime“, – teigė ji.
A.Bilotaitė aiškino, kad dabar vykdoma sustiprinta sienos apsauga, svarstomas valstybės sienos priedangos plano aktyvavimo klausimas, kuris leistų sienos apsaugai mobilizuoti daugiau valstybės institucijų.
Taip pat bendraujama su savivalda, nevyriausybinėmis organizacijomis dėl galimo migrantų apgyvendinimo ir izoliavimo.
Minsko grasinimai užtvindyti Lietuvą migrantais nėra staigmena.
„Aktyviai bendradarbiaujame ir ieškome bendrų sprendimų su Europos sienų apsaugos agentūra FRONTEX. Taip siekiame sureguliuoti pabėgėlių srautus ir užtikrinti išorinių Europos Sąjungos sienų saugumą“, – sakė ministrė.
A.Bilotaitės teigimu, Minsko grasinimai užtvindyti Lietuvą migrantais nėra staigmena, o didėjantis jų srautas stebimas jau kurį laiką.
Pernai pasienio su Baltarusija ruože buvo sulaikyta du kartus daugiau neteisėtų migrantų nei 2019 metais.
Šiemet, per pirmuosius penkis mėnesius – du kartus daugiau nei 2020 metais.
