Diskusijos dėl pernai vasarą pristatytos, tačiau dėl nepakankamų tyrimų kritikuotos „Sputnik V“ vėl įsibėgėjo pastaruoju metu, britų moksliniam žurnalui „Lancet“ paskelbus, jog vakcinos veiksmingumas siekia 91 procentą.
Tokios išvados padarytos po pernai rudenį Rusijoje vykusių klinikinių skiepo bandymų, kuriuose dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių.
Vokietija ir Prancūzija jau neatmeta galimybės pirkti šią vakciną, ją naudoti jau leido tokios šalys kaip Serbija, Meksika ar ES priklausanti Vengrija.
Apie galimybę Europoje gaminti „Sputnik V“ vakcinas jau prabilo Vokietija ir Slovakija.
Lietuvoje šio skiepo naudojimas, panašu, tapo politiniu klausimu.
Anksčiau kalbėjusi, kad Kremlius vakciną naudoja kaip „kaip hibridinį ginklą skaldyti ir valdyti“, antradienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paskelbė, jog Lietuva šio skiepo nenaudos.
Premjerė LRT radijui sakė, kad ES pirkimai užtikrins pakankamą Vakaruose gaminamų vakcinų tiekimą Lietuvai, todėl „nėra jokio reikalo“ svarstyti apie rusiškos vakcinos pirkimą.
Vėliau ji pridūrė, kad Lietuvos visuomenė bus paskiepyta vakcinomis, kurios gaminamos „transatlantinės partnerystės šalyse“.
Tiesa, prezidento Gitano Nausėdos atstovai dar dieną prieš nebuvo tokie užtikrinti atsakymu ir tvirtino, kad laukia Europos vaistų agentūros (EVA) sprendimo dėl „Sputnik V“ vakcinos.
„Tai tikrai čia yra ne šios dienos klausimas“, – sakė prezidento patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta.
Diplomatams skiepą siūlo „kaip pašėlę“
Oficialūs Rusijos duomenys rodo, kad šalyje „Sputnik V“ vakcina paskiepyti daugiau nei 1,5 mln. gyventojų.
Šį skiepą Rusija pasiūlė gauti ir joje dirbantiems diplomatams iš užsienio šalių, įskaitant Lietuvą.
Kaip pašėlę, kiekviena proga, per kiekvieną susitikimą.
Pirmasis šia tema rašė Laisvosios Europos radijas.
Jis, remdamasis vidiniu susirašinėjimu, paskelbė, kad Europos Sąjungos (ES) delegacija Maskvoje leido savo diplomatams asmeniškai apsispręsti, ar jie sutinka būti skiepijami „Sputnik V“ vakcina.
Vasario 3 dieną vyresniojo delegacijos pareigūno siųstame laiške darbuotojai informuojami, kad Rusijos valdžia nusprendė „išplėsti COVID-19 vakcinacijos kampaniją į diplomatinį korpusą“.
Jame teigiama, kad šiuo tikslu rusai renka diplomatinės misijos darbuotojų ir jų šeimos narių, kurie norėtų būti paskiepijami, duomenis.
„Sputnik V“ pavadinimas laiške nėra niekur minimas, tačiau Rusijoje kol kas skiepijama tik šia vakcina.
Laiške tvirtinama, kad Europos išorės reikalų tarnyba nėra pateikusi galutinės nuomonės, ar leisti užsienyje veikiančių ES delegacijų diplomatams skiepytis Europos vaistų agentūros (EVA) dar nepatvirtintomis vakcinomis.
Ši agentūra kol kas yra patvirtinusi „Pfizer“ ir „BioNTech“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“ vakcinas.
Laisvosios Europos radijo šaltinis Maskvoje teigė, kad Rusijos pareigūnai „kaip pašėlę, kiekviena proga, per kiekvieną susitikimą“ siūlo vakciną Europos diplomatams.
Rusijoje praėjusią savaitę viešėjęs ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis pareiškė, kad „Sputnik V“ vakcina yra „gera žinia žmonijai“ ir paragino Europos vaistų agentūrą ją patvirtinti.
Lietuviai skiepytis atsisako
Maskvoje dirba ne tik visai ES atstovaujanti delegacija vadinama diplomatinė atstovybė, tačiau ir Bendrijos šalių narių ambasados.
Jos, panašu, irgi gavo pasiūlymus pasiskiepyti, o šį klausimą sprendžia skirtingai. Pavyzdžiui, lietuviai tai padaryti atsisako.
15min žiniomis, Lietuvos ambasada Rusijoje gavo vietinės Užsienio reikalų ministerijos notą, kur siūloma pasiskiepyti diplomatinės atstovybės darbuotojams Maskvoje. Konkreti vakcina notoje nėra minima.
Vilnius savo diplomatinių atstovybių darbuotojams skiepytis ES nepatvirtintomis vakcinomis nerekomenduoja.
„URM rekomenduoja Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse personalo nariams bei jų šeimos nariams vakcinuotis tik Europos vaistų agentūroje patvirtintomis vakcinomis“, – 15min sakė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė Vytautė Šmaižytė.
15min žiniomis, Lietuvos ambasados Rusijoje darbuotojai sutarė „Sputnik“ vakcina nesiskiepyti, bet sprendimo laisvė palikta diplomatinėje atstovybėje dirbantiems Rusijos piliečiams.
Tuo tarpu kitos Europos Sąjungos šalys Rusijos pasiūlymą rimtai svarsto, o dalis jau ir pasinaudojo.
Sausio 19 dieną oficialioje „Sputnik V“ vakcinos paskyroje tviteryje paskelbta, jog skiepą gavo Italijos ambasadorius Rusijoje Pasquale Terracciano.
„Buvau paskiepytas rusiška vakcina „Sputnik V“. Nepatyriau jokių pastebimų šalutinių poveikių“, – žinutėje cituojamas diplomatas.
Siekia perimti „širdis, protus ir kūnus“?
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sakė, kad, jo žiniomis, dalis ES šalių atstovybių Maskvoje yra leidusi priimti asmeninius sprendimus dėl skiepo „Sputnik V“ vakcina.
Rusija tradiciškai bando naudotis šia krize, kad perimtų mūsų širdis, protus ir kūnus į savo pusę ir pateisintų daugybę blogų dalykų, kuriuos jie daro.
Vis dėlto, pasak politiko, Bendrija šioje situacijoje turi priimti vieningą sprendimą atsisakyti šio skiepo.
„Aš manau, kad gundymai šia vakcina yra tas pats ES skaldymas ir valdymas, bandant užspeisti diplomatus į kampą ir žinant, kad jie nelabai turi galimybę kol kas pasinaudoti Europoje registruotomis vakcinomis“, – 15min sakė konservatorius.
Pasak jo, dabar europiečiai įsukami į „Kremliaus propagandos mašiną ne tik žodžiais, bet ir kūnais“.
„Rusija tradiciškai bando naudotis šia krize, kad perimtų mūsų širdis, protus ir kūnus į savo pusę ir pateisintų daugybę blogų dalykų, kuriuos jie daro“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
Anot parlamentaro, „visi ES lyderiai ir diplomatai“ turi pakartoti tą patį, ką apie rusišką vakciną pasakė Lietuvos premjerė.
„Tokiose imperijose kaip Rusija net ir šokiai, dainos ar festivaliai naudojami kaip imperinės politikos pateisinimo priemonės, jau nekalbant apie vakcinas“, – teigė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
„Vakariečiai pratę tas sritis atskirti, bet imperijose karui išnaudojama viskas. Jeigu norime stabdyti šį karą, neturime to leisti“, – pridūrė jis.