Rusijos URM teigia, kad dėl patvirtintos naujos užsienio valstybių kultūrinio paveldo tvarkymo redakcijos, sustojo sovietinių karių kapų tvarkymo darbai. Taip pat teigiama, kad nebuvo sulaukta reakcijos dėl to iš Lietuvos užsienio reikalų bei kultūros ministerijų. Rusams nerimą kelia siekiai demontuoti sovietinių karių memorialus.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pranešime žiniasklaidai apgailestauja dėl šio pareiškimo. Anot ministerijos, rusų motyvas yra dirbtinas.
„Birželio 27 dieną buvo patvirtinta nauja užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių redakcija. Ji numato detaliai reglamentuotą, tačiau skaidrų, saugų, efektyvų ir teisėtą kelią užsienio valstybėms tvarkyti kapus, laikantis Lietuvos įstatymų“, – teigia Lietuvos URM.
Ministerijos nuomone, šis demaršas yra ne kas kita kaip bandymas daryti spaudimą Lietuvos vidaus sprendimų priėmimo procesui bei priversti sudaryti tarpvyriausybinę sutartį, neatitinkančią Lietuvos nacionalinių interesų.
„Rusijos Federacijos ambasados organizuojamos sovietinių kapų tvarkybos gretinimas su tremtinių palaidojimo vietų tvarkymu, vykdomu visuomeninės iniciatyvos pagrindu, yra nepagrįstas. Misijos Sibiras veikla yra ne politinė, – tai grynai pilietinė, humanistinė, visuomeninė iniciatyva, kurios tikslas – pagerbti sovietinių represijų, trėmimų aukas, išsaugoti jų palaidojimo vietas“, – rašoma pranešime.
„Misijos Sibiras“ dalyviai tikisi, kad sprendimas – ne galutinis
„Tikimės, kad šiandien paskelbtas sprendimas nėra galutinis. Savo planų kol kas neatšaukiame ir ruošiamės ekspedicijai“, – BNS penktadienį sakė projekto vadovė Raminta Kėželytė.
Ji teigė apgailestaujanti, kad Rusija visuomeninę iniciatyvą susiejo su politinėmis derybomis.
„Yra pasimetimo reakcija, kaip esame suplakti į šitą vieną situaciją“, – teigė „Misija Sibiras“ vadovė.
„Labai norisi atsiriboti nuo tų sąsajų su politine plotme, nes kitoms iniciatyvoms Lietuvoje ir Rusijoje, susijusioms su kapinių tvarkymu ar istorine atmintimi, mes jokios įtakos neturime ir tiesiog vykdome savo misiją“, – pridūrė ji.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nejautriu pavadino Rusijos sprendimą neleisti aplankyti jų šalyje esančių lietuvių tremtinių, politinių kalinių kapų.
„Tai nejautru“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovas.
„Manau, kad tai tiesiog nepagerins jokių mūsų santykių“, – pridūrė jis.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros vedėjas prof. dr. Andrius Vaišnys komentare teigia, kad „Misija Sibiras“ yra ir kasmetinis pranešimas Rusijos gyventojams, rodantis naujų kartų ištikimybę vertybėms, primenantis aplankomose vietovėse totalitarizmo istoriją, gal net ją papildantis.
„Kaip dar uždrausti tokio pranešimo sklaidą ir „nubausti“ Lietuvą už jos tarptautinę poziciją smerkiant Rusijos informacinio ir ne tik informacinio karo veiksmus? Tokia Rusijos propagandos politika paprastai turi du tikslus: parodyti galią ir išprovokuoti atsakymą, kurį vėl būtų galima pateikti kaip argumentą kaltinti. Ši politika, deja, stiprėja“, – rašo A.Vaišnys. Jis priduria, kad jau užpernai buvo kilę minčių, analizuojant Rusijos propagandos veiksmus, kad šiai Lietuvos akcijai gali būti ateity padaryta kliūčių.
Anot profesoriaus, žinoma, kad Rusijoje yra nemažo atotrūkio tarp visuomenės, kuri nepritaria nei bandymams apriboti Rusijos lietuvių renginius, nei tokiai jos politikai Europos – ypač Baltijos šalių atžvilgiu, kuri grindžiama vien tik propagandos veiksmais.
„Tačiau ta visuomenė neturi jokio sprendimus lemiančio balso. Šios dienos Rusijos sprendimas sutrukdyti lankyti tremtinių vietas turėtų būti sutinkamas ne kaip „susirūpinimas“ nedemokratiniu draudimu, bet kaip kirtis visuomeninėms, atviroms iniciatyvoms. Juolab kad tai nieko bendra neturi su rusų aukų vietomis, muziejais, paveldu Lietuvoje“, – atsiųstame komentare aiškina A.Vaišnys.
Šiemet į Rusiją turėjo išvykti dvi „Misija Sibiras“ ekspedicijos į Krasnojarsko kraštą. Šis projektas organizuojamas nuo 2006 metų.
Sovietams okupavus Lietuvą 1940 – 1953 metais iš Lietuvos buvo ištremta apie 130 tūkst. žmonių.
