Tai neliko nepastebėta Rusijos, kuri ne tik pasityčiojo iš esą „kinų sieną“ primenančio mūro, bet ir užsienio reikalų ministro lūpomis pažadėjo daryti viską, kad nuo politinės konjunktūros nenukentėtų pasienio kontaktai tarp žmonių. Lietuva paneigė kalbas, kad apsauginė tvora simbolizuoja neapykantą Rusijai. Tokiu būdu mėginama apsisaugoti nuo provokacijų, terorizmo, kontrabandos, nelegalių migrantų pavojų.
Lietuvą nuo Kaliningrado srities skiria beveik 254 kilometrų pasienio ruožas, šiemet planuojama apie 45 kilometrus atitverti maždaug dviejų metrų aukščio tvora. Šią savaitę įkasęs pirmąjį stulpą vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas tikino, kad tokie įrenginiai padės užkardyti nelegalią migraciją, kontrabandos srautus bei provokacijas iš anapus sienos. Kai kuriais duomenimis, užsienio žvalgyba kontrabandininkus dažnai išnaudoja siekdama gauti duomenų apie Lietuvos sienos saugumo būklę.
Ministras priminė trejų metų senumo istoriją kai iš Rusijos į Estijos teritoriją per nedemarkuotą valstybės sieną prasibrovę asmenys susprogdino dūmų užtaisą, sutrikdė pasieniečių radijo ryšį ir grasindami ginklu pagrobė estų kontržvalgybininką Estoną Kohverą.
„Norėdami išvengti tokių nemalonių situacijų, nusprendėme statyti tvorą“, – sakė vidaus reikalų ministras.
Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida filmavo ir matė, kad statoma metalo konstrukcijų tvora, tačiau pranešta, kad Lietuva švaisto milijonus dvimetrinei mūro sienai. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apgailestavo, kad Lietuva atsitveria nuo kaimynų aklina siena. Kliuvo ir lenkams, kad šie pernai sugriežtino „mažąjį judėjimą“ per sienas su Ukraina ir Kaliningrado sritimi.
„Džiugu, kad nepaisant tų šalių – Lietuvos ir Lenkijos – rusofobiškų veiksmų, vietos valdžia, esanti šalia Kaliningrado srities, įžvelgia savo gyventojų interesą ir toliau bendrauti, o ne statyti sienas, ką daryti ruošiasi lietuviai, arba nutraukti pasienio susisiekimą, kaip tai padarė Lenkijos vyriausybė“, – teigė S.Lavrovas.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras sakė, kad S.Lavrovas nenustoja stebinti savo pareiškimais: „Kremliofobais galime vadintis, bet rusofobais reiktų vadinti gal tuos, kurie nemėgsta tos kalbos, ar nepažįsta, nežino, bijo. Aš manau, Lietuvoje tokių žmonių yra labai mažai.“
Nacionalinį saugumą ir gynybą kuruojančio parlamentinio komiteto vadovas Vytautas Bakas tikina, kad Lietuva priversta imtis visų atgrasymo priemonių, nes saugo išorinę NATO ir ES sieną. Rusija Kaliningrado sritį jau seniai pavertė labiausiai militarizuotu žemės lopinėliu Europoje ir pati tveriasi nuo kaimynų: „Šiandien Lietuva, atsižvelgiant į išteklius, kuriuos mes turim, apsaugo apie 30 proc. valstybės sienos. Beje, patys rusai Kaliningrado srityje jau pastatė 100 km tvorą, tai čia absurdas, kai jie kalba, kad mes pinigus švaistome. Čia kas nuo ko tveriasi?“
Ta tvora matyti iš Lietuvos pusės. Ji padaryta iš medinių stulpų ir spygliuotos vielos. Beje, Lietuva jau ketvirta valstybė, kuri tveriasi nuo Rusijos.
Kai pernai į Norvegiją suplūdo migrantų iš Sirijos, Afganistano, Irako ir Irano, nes Rusija jų nepriėmė, Norvegija nusprendė atsitverti nuo Rusijos metaline pusketvirto metro aukščio tvora.
Palei sieną su Rusija tvoras stato estai ir latviai. Estijoje – 108 km, Latvijoje – 90 km. Planuojama, kad nepraeinamose pelkėse ar vandens telkiniuose tvorą pakeis stebėjimo kameros ir jutiklių sistemos.
Nelegalus judėjimas turi būti užkardytas dėl kontrabandos ir kitų priežasčių, – sakė R.Karoblis.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad šios priemonės nuo karinio užpuolimo neapsaugos, tačiau valstybinė siena negali būti kiaura it rėtis. Kaliningrado srities ir Lietuvos gyventojai vieni kitus gali lankyti legaliai.
„Nelegalus judėjimas turi būti užkardytas dėl kontrabandos ir kitų priežasčių“, – sakė R.Karoblis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas V.Bakas pabrėžia, kad metalo tvora tik viena iš septynių sudėtinių dalių, kuriomis užtikrinama sienos apsauga. Šalia jos įrengiamos stebėjimo kameros, radiolokacinė, vibracijai jautri įranga, oro gynybos sistemos. Labai svarbu užtikrinti sąveiką tarp kariuomenės ir sienos apsaugos pareigūnų, kitų statutinių padalinių reagavimą laiku. Tik taip valstybė gali užsitikrinti savo teritorijos apsaugą nuo provokacijų ir karinės grėsmės
„Mes imamės tokių priemonių, kad kai mes šiandien kalbame apie didžiausią iššūkį pratybas „Zapad“, kurios pačios savaime yra provokacija, kad štai mes galime. Niekas neatmeta, kad pažeidimai, pavyzdžiui, žvalgybiniai, jau dabar gali vykti. Jie teoriškai neatmestini. Jeigu paaštrėtų situacija Rytuose, be abejo, įmanomi ir pabėgėlių scenarijai“, – sakė V.Bakas.
Šią savaitę Kaliningrade lankęsis ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas sako, kad Maskva ir Vilnius gyvena paraleliniuose pasauliuose: Rusijos žmonės tikinami, kad „Zapad“ pratybos skirtos Baltarusijai ir Kaliningrado sričiai nuo NATO išpuolio apginti. O Lietuvoje baiminamasi provokacijų ar net agresijos. Tarp šalių visiškas nesusikalbėjimas, o tai pratybų metu gali išprovokuoti net karinį konfliktą dėl paprasčiausios žmogiškos klaidos, tačiau ginkluoto konflikto tikimybę jis atmeta.
„Nė viena šalis, nei rusai, nei baltarusiai, nei mes nenori Trečio pasaulinio karo. Rusijos aukščiausi pareigūnai puikiai supranta, ką reikštų intervencija į vieną iš NATO valstybių. Mes jau esam už „raudonos linijos“, ką yra kalbėję visi ir aš iš savo asmeninių pokalbių galiu sakyti, kad niekas neketina Lietuvos užpulti“, – teigė V.Ušackas.
Tuo metu šią savaitę Lietuvos pašonėje, Breste, mankštinosi vadinamoji „Slavų brolija“: 400 Baltarusijos specialiųjų operacijų desantininkų, daugiau nei 300 Rusijos Pskovo oro desanto divizijos karių ir pusšimtis specialiosios paskirties brigados karių iš Serbijos. Viešai pranešta, kad mokytasi atremti naktinį teroristų išpuolį, tačiau tie teroristai, nežinia kodėl, leidosi parašiutais, pripučiamomis valtimis ir tankais kėlėsi per upę.
Čia reiktų priminti, kad 2014 m. pranešta, kad Pskovo desantininkai pastebėti Kryme, o Serbijos ultranacionalistinio četnykų judėjimo vado Bratislavo Živkovičiaus vadovaujami aktyvistai prieš referendumą patruliavo kartu su į Krymą iš Rusijos atvykusiais kazokais.
