Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2021 09 18 /16:36

Rusija teigia užfiksavusi užsienio kišimosi į parlamento rinkimus atvejų

Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) šeštadienį pareiškė užfiksavusi užsienio kišimosi atvejų į parlamento rinkimus.
Rinkimai Rusijoje
Rinkimai Rusijoje / „Scanpix“/ITAR-TASS nuotr.
Temos: 2 Rusija Rinkimai

Trijų dienų trukmės balsavimas baigsis sekmadienį. Rinkimuose, vykstančiuose po precedento neturinčio susidorojimo su Kremliaus kritikais ir kitaminčiais, piliečiai gali atiduoti savo balsą ir gyvai, ir internetu.

CRK pranešė užfiksavusi „tris kibernetines atakas“ prieš jos išteklius „iš užsienio šalių“.

„Vakar užfiksavome tris tikslines atakas iš užsienio“, – sakė komisijos Informatizacijos centro vadovas Aleksandras Sokolčiukas.

Pasak jo, per dvi atakas buvo taikytasi į CRK interneto svetainę, o trečiuoju atveju buvo surengtas DDoS išpuolis.

„Ataka buvo gana galinga“, – A.Sokolčiuką citavo naujienų agentūra „Interfax“.

Jis pridūrė, kad „ruošiamasi“ tolesnėms atakoms, kurios gali būti surengtos sekmadienį.

A.Sokolčiukas nepatikslino, kurios valstybės galėjo prisidėti prie kibernetinių išpuolių.

Pranešimai apie pažeidimus

Tuo metu antros pagal dydį Rusijos partijos vadovas praneša apie plataus masto pažeidimus.

Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas šeštadienį pareiškė, kad policija ir rinkimų komisija privalo reaguoti į pranešimus apie „akivaizdžius pažeidimus“, įskaitant papildomų balsalapių metimo į balsadėžes atvejus keliuose regionuose.

Nepriklausoma rinkimų stebėjimo grupė „Golos“ ir nepriklausoma žiniasklaida irgi pranešė apie pažeidimus, įskaitant balsų pirkimą.

Rusų socialinėje žiniasklaidoje per pirmąsias dvi balsavimo dienas pasipylė teiginių apie netikrų balsalapių kimšimą į urnas.

Šeštadienį CRK vadovė Ela Pamfilova pareiškė, kad komisija iki šiol gavo 137 pranešimus apie „vertimą“ balsuoti.

G.Ziuganovas sakė, kad jo partija užfiksavo mažiausiai 44 pažeidimų atvejus ir kad komunistai padavė prašymus leisti rengti protestus kitą savaitę.

Naujienų portalas „Znak“ šeštadienį pranešė, kad vienas Maskvos srities gyventojas siūlė po 1 000 rublių (apie 12 eurų) žmonėms, kad šie balsuotų už valdančiąją partiją „Vieningoji Rusija“. Straipsnyje sakoma, kad žurnalistai susisiekė su tuo vyru, o šis jiems paaiškino, kad pinigai bus pervesti, jei rinkėjas pateiks įrodymus apie atiduotą balsą per susirašinėjimo programėlę.

„Golos“ citavo savo stebėtojų ir vietos žiniasklaidos pranešimus apie daugybę akivaizdžių pažeidimų, įskaitant atvejį, kai balsalapiai buvo laikomi per naktį spintelėje sulaužytomis durimis, ir vokus balsavimo biuleteniams saugoti, kurie, panašu, buvo atidaryti ir vėl užklijuoti.

Pirmąją balsavimo dieną prie kai kurių rinkimų apylinkių nusidriekė netikėtai ilgos eilės, o nepriklausoma žiniasklaida teigė, kad tai gali būti ženklas, kad valstybės institucijos ir įmonės verčia darbuotojus balsuoti.

Antro pagal dydį Sankt Peterburgo miesto žiniasklaida pranešė apie įtariamus „karuselinio balsavimo“ atvejus, kai rinkėjai balsavo keliose skirtingose rinkimų apylinkėse.

Naujienų agentūros AP žurnalistas matė tuos pačius rinkėjus, kurie, kaip manoma, buvo karo akademijos studentai, dviejose skirtingose rinkimų apylinkėse; vienas iš jų tvirtino, kad jie buvo apsirikę balsavimo vietomis.

Tuo metu vienas rinkimų komisijos narys paviešino vaizdo įrašą, kuriame matoma, kad kažkoks vyras bandė įmesti į balsadėžę kelis balsavimo biuletenius, jis sakė gavęs juos metro stotyje.

Blokuojamas „Išmanusis balsavimas“

Rusijos valdžia anksčiau teigė, kad Vakarų socialinės žiniasklaidos platformos kišasi į šalies reikalus, kadangi nepašalina informacijos, susijusios su kalinamu Kremliaus kritiku Aleksejumi Navalnu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas

Sausį sulaikytas A.Navalnas, kurio organizacijos buvo uždraustos, o artimiausi sąjungininkai suimti arba pabėgo iš šalies, propagavo „Išmaniojo balsavimo“ strategiją, skirtą per parlamento rinkimus įveikti Kremliui prijaučiančius politikus.

Penktadienį Rusijoje pasipiktinimą sukėlė IT milžinių „Apple“ ir „Google“ sprendimas pašalinti „Išmaniojo balsavimo“ programėlę iš savo parduotuvių bei susirašinėjimo platformos „Telegram“ sprendimas užblokuoti botą, informavusį A.Navalno šalininkus, kurį kandidatą reikėtų palaikyti.

Pasak kritikų, Kremlius ketina išlaikyti daugumą parlamente per jo žemųjų rūmų, Valstybės Dūmos, rinkimus pasitelkdamas dvilypę strategiją: neleisti opozicijos kandidatams balotiruotis ir klastoti rezultatus savo naudai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos