Pagal Konstitucijos 74 straipsnio pataisą siūloma, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, galėtų būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų.
Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų užimti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Už minėtą svarbiausio šalies įstatymo pataisą balsavo 93 Seimo nariai, 2 buvo prieš ir 5 susilaikė.
Konstitucijos pataisą Seimui pateikė 95 parlamentarai, atstovaujantys skirtingoms parlamentinėms frakcijoms, – ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovai.
Šis klausimas politinėje darbotvarkėje vis atsiduria nuo 2011 metų, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad uždrausti dalyvauti rinkimuose visam gyvenimui yra neproporcinga nuobauda. Tačiau šis Strasbūro teismo sprendimas iki šiol neįgyvendintas.
Būtų pradėtos taikyti sankcijos
Didžiausios Seimo valdančiosios frakcijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – seniūnas Ramūnas Karbauskis aiškino, kad yra EŽTT sprendimas. Jeigu Lietuva nesiims jo įgyvendinti, bus pradėtos taikyti sankcijos.
„Tokiu atveju Lietuvos mokesčių mokėtojams pradės tai kainuoti tiesiogiai“, – sakė jis.
Tokiu atveju Lietuvos mokesčių mokėtojams pradės tai kainuoti tiesiogiai.
Aiškindamas, kodėl Konstitucijos pataisomis norima numatyti galimybę suteikti žmogui, sulaužiusiam priesaiką, kandidatuoti tik į Seimą, o ne į prezidentus, R.Karbauskis teigė, kad valdančioji dauguma pateikė siūlymą su galimybe kandidatuoti ir į prezidentus.
„Bet iš tikrųjų mes nesurinkome reikiamo balsų skaičiaus, nes čia yra Konstitucijos pataisa. Opozicijai nepritariant, mes niekaip negalime šito įgyvendinti. Dėl to dabar yra pasirinktas tas variantas, kurį sutinka palaikyti ir opozicija, tai yra leidimas būti išrinktam į Seimą“, – pabrėžė Seimo LVŽS frakcijos seniūnas.
Konstitucijos pataisą pristatęs Seimo pirmininkas V.Pranckietis sakė, kad siūlomas dešimties metų ribojimas kandidatuoti į Seimą asmeniui, už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalintam iš užimamų pareigų ar kuriam buvo panaikintas Seimo nario mandatas, būtų proporcingas ir leistų atsižvelgti į EŽTT pateiktus išaiškinimus.
Rusijos baksnojimai
Seimo narė Aušrinė Armonaitė klausė, kodėl taip ilgai nebuvo išspręstas šis klausimas ir ar tai neprisidėjo prie aukos kulto atsiradimo.
Pasak V.Pranckiečio, priimti sprendimą po EŽTT nutarimo buvo bandoma penkis kartus, bet tai nepavyko.
Jis akcentavo, kad Rusijos atstovai bandė įtraukti šį klausimą į Europos Tarybos debatus. Pastarąjį kartą – gegužės mėnesį.
„Ir šiandien 11 valandą taip pat Ministrų komitete šis klausimas bus svarstomas, todėl mes turbūt labai laiku ėmėmės sprendimo, kaip kompromisinio varianto, už kurį pasisakė visos frakcijos“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo Seimo pirmininkas.
Ir šiandien 11 valandą taip pat Ministrų komitete šis klausimas bus svarstomas.
Parlamentaras Eugenijus Gentvilas priminė, kad šią kadenciją valdančioji dauguma bent du kartus atmetė konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymą išspręsti šį klausimą. Tačiau pritardavo Petro Gražulio projektui, kuriame esantys siūlymai viršydavo EŽTT reikalavimus.
Jis taip pat sakė, kad Rusija pradėjo baksnoti pirštu į valdančiosios daugumos nevykusius veiksmus, kai būdavo atmetami J.Razmos projektai.
V.Pranckietis sakė, kad ir jis prisiima atsakomybę už tai, jog anksčiau tokie sprendimai nebuvo priimami.
Klausimai dėl dvigubų standartų
V.Pranckietis pripažino, kad yra minčių, kad dėl siūlomos Konstitucijos pataisos, jei ji būtų priimta, bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Kaip jis nuspręstų dėl tam tikrų parlamentarams kylančių abejonių, Seimo pirmininkas sakė negalintis atsakyti.
Jo nuomone, svarbu tai, kad dabar žengiamas žingsnis, jog būtų ką svarstyti ir Konstituciniam Teismui.
„Tokiu atveju atliepdami tą reikalavimą, kuris mums yra esant Europos Taryboje ir vykdant EŽTT sprendimą“, – pabrėžė V.Pranckietis.
Parlamentaras Algimantas Dumbrava klausė, ar pagal siūlomą reglamentavimą toks asmuo galėtų užimti Seimo vicepirmininko, Seimo pirmininko pareigas ir, reikalui esant, galėtų pavaduoti prezidentą.
V.Pranckietis pažymėjo, kad turbūt tai ir yra problema, kuri turėtų būti sprendžiama Konstituciniame Teisme.
„Dabar mes teikiame tokį pasiūlymą, koks yra reikalingas įgyvendinant EŽTT sprendimą“, – atsakė Seimo pirmininkas.
Dabar mes teikiame tokį pasiūlymą, koks yra reikalingas įgyvendinant EŽTT sprendimą.
Seimo narys Mindaugas Puidokas teiravosi, ar siūlomomis pataisomis nebūtų sukurtas tam tikras dvigubas standartas ar parlamentarų kategorizavimas.
Pavyzdžiui, R.Paksas būdamas Seimo nariu negalėtų, kaip kiti kolegos, užimti ministro, premjero pareigų, kurioms reikia duoti priesaiką.
„Manau, kai gausime Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jeigu kreipsis Seimo nariai, atsakymai atsiras. Taip, kad problemos kyla iš nesprendimo, o kitos problemos kyla iš to, kad sprendimai bus priimami. Tad mes vis tik turime eiti kažkuriuo keliu, rinktis. Nėjimas aštuonerius metus niekur arba ėjimas į niekur buvo nerezultatyvus“, – kalbėjo V.Pranckietis.
R.Paksas: pažeidimas tik gilinamas
Nauja Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos nėra tinkama, nes ja nėra naikinamas, o tik gilinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nustatytas pažeidimas, teigia per apkaltą prezidento pareigų netekęs R.Paksas. Apie tai rašo BNS.
„Spektaklis tęsiasi, kaip buvo pažeidimas, taip tebėra, tik jis yra gilinamas“, – antradienį BNS sakė R.Paksas.
„Užuot ištaisę vieną pažeidimą, jie daro dar vieną“, – kalbėjo R.Paksas.
„EŽTT aiškiai sako ne apie Seimo rinkimus, tik straipsnis yra pagal kurį kreiptasi (apie Seimo rinkimus – BNS), teismas kalba apie laisvus rinkimus, apie žmogaus teisę balsuoti ir būti renkamam“, – tvirtino jis.
Buvęs politikas apgailestavo, kad parlamentarai stengiasi ne ištaisyti Strasbūro teismo nustatytą pažeidimą, o tik išvengti gresiančios baudos.
R.Paksas atkreipė dėmesį, kad būtent gresiančia bauda argumentuota Seime pateikiant naują Konstitucijos pataisos projektą.
Jis priminė, kad 2011 metais Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas jo byloje yra konstatavęs žmogaus teisių pažeidimą ir nurodęs per 180 dienų jį ištaisyti.
„Iki šiol nieko nepadaryta, o Seimas priima sprendimą neleisti laisvuose rinkimuose dalyvauti. Kaip tada mūsų atstovai, diplomatai kalbės Jungtinių Tautų asamblėjoje ar tame pačiame komitete?“ – klausė buvęs politikas.
Reikės tą reabilitacijos procesą pradėti. Nežinau, kada tai bus, ar po mano mirties, ar dar toliau, bet tai reikės padaryti, – sakė R.Paksas
Anot jo, JT Žmogaus teisių komiteto sprendime net pažymėta, kad nepaisant to, kokia Konstitucija galioja ar kokia valdžia valdo, piliečių teisės negali būti nevykdomos.
„Jeigu kalbame apie mane, tai šimtą metų aš mačiau tą Seimo nario mandatą. Man rūpi, kad šita istorija nepasibaigtų neteisingai. Anksčiau ar vėliau prieisime iki to, kad ne tik prezidento rinkimus, bet ir apkaltą reikės peržiūrėti, (...) reikės tą reabilitacijos procesą pradėti. Nežinau, kada tai bus, ar po mano mirties, ar dar toliau, bet tai reikės padaryti“, – sakė R.Paksas.
Sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją
2003 metais prezidentu tapęs R.Paksas per apkaltą iš posto buvo pašalintas 2004 metais dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui.
Konstitucinis Teismas 2004 metais konstatavo, kad asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, pagal Konstituciją niekada negali užimti pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Pagal Konstituciją prisiekti turi prezidentas, Seimo nariai, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, valstybės kontrolierius.
