Taip Lietuva reaguoja į Kremliaus pranešimus, kad maištą Rusijoje sukėlęs samdinių grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas turės išvykti į Baltarusiją, įgyvendindamas susitarimą dėl įtampos mažinimo.
„Valstybės gynimo taryba pirmiausia numatė ir nusprendė, kad reikia dar daugiau žvalgybinių pajėgumų skirti rytinės mūsų sienos vertinimui, Baltarusijos politinio ir saugumo aspektų vertinimui, be jokios abejonės, nepamirštant ir Kaliningrado regiono“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė G.Nausėda.
Pasak jo, taip pat svarbu greičiau priimti naują sienos priedangos planą. „Svarbu greičiau patvirtinti naują sienos priedangos planą, dėl kurio buvo likę nesuderintų dalykų tarp Vidaus reikalų ministerijos ir mūsų Lietuvos kariuomenės, kad kariuomenė galėtų efektyviai ir svarbiausia laiku ateiti į pagalbą mūsų sienos apsaugos pareigūnams“, – teigė šalies vadovas.
G.Nausėda tikisi, kad sienos priedangos planas bus patvirtintas iki liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
Pasak šalies vadovo, Lietuva viršūnių susitikimui ruošėsi iš anksto, todėl, nepaisant naujausių įvykių Rusijoje, esminių organizacinių pokyčių užtikrinant saugumą jo metu nebus daroma.
„Be jokios abejonės, tiek NATO, tiek Lietuva, atsižvelgę į tam tikrus įvykius, dar labiau sustiprins savo kontrolę ir saugumo pajėgumus. Tačiau, kad reikėtų kažką iš principo daryti kitaip negu buvo daroma ir numatyta pagal planą, tikrai poreikio mes nematome, ir viskas bus daroma pagal planą“, – teigė G.Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad J.Prigožino ir jo vadovaujamos „Wagner“ grupuotės atstovų atvykimas į Baltarusiją reikštų būtinybę dar labiau stiprinti rytinės NATO sienos saugumą.
„Po vakarykščių iššūkių mes galime laukti visokiausių scenarijų, nes turime reikalą su režimu, kuris pradeda demonstruoti savo silpnumą“, – teigė G.Nausėda.
Visgi jis teigė neturintis duomenų, leidžiančių patvirtinti, kad J.Prigožinas jau yra Baltarusijoje.
Prezidento teigimu, Rusijoje kilę neramumai parodo šioje šalyje kilusią krizinę situaciją.
„Tam tikri maištaujantys elementai pradeda kelti krizę režimui ir, svarbiausia, pati įvykių seka pademonstravo, kad karalius yra nuogas ir kad tokio dydžio pajėgos gali nužygiuoti pakankamai toli ir kelti fundamentalią grėsmę režimui“, – teigė G.Nausėda.
Versiją, kad „Wagner“ maištas buvo surežisuotas abiejų pusių, šalies vadovas įvardijo kaip „mažai tikėtiną“.
„Mano nuomone, režimo reputaciniai nuostoliai yra tokie dideli, tad ši versija atrodo labai menkai tikėtina“, – teigė G.Nausėda.
„Rusijos režimas pademonstravo, kad yra pažeidžiamas, jis skyla ir kad panašaus masto ar didesnių iššūkių galima laukti ateityje“, – pridūrė jis.
Pasak G.Nausėdos, situacija Rusijoje nesupaprastina saugumo situacijos regione.
„Turime reikalą su didele valstybe, branduoline valstybe ir bet kokie vidiniai sukrėtimai neišvengiamai turi pasekmių aplinkinių valstybių saugumui“, – teigė šalies vadovas.
Neramumai Rusijoje prasidėjo penktadienį, privačiai karinei grupuotei „Wagner“ paskelbus, kad šalies kariuomenės vadovybė įsakė apšaudyti jų pozicijas.
Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę.
Visgi šeštadienio vakarą „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.
Kremlius šeštadienį pranešė, kad J.Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o teisėsaugos tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas.
