Šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė antradienį BNS sakė, kad prezidentas šį klausimą kels vėliau šią savaitę vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT).
„Prezidentas jį iškels dėl to, nes tai yra mūsų gyvenimo aktualija, ir dėl to, jog įgyvendinant ES sankcijas Rusija pagrasino Lietuvai visa palete atsakomųjų priemonių“, – teigė A.Skaisgirytė.
„Mūsų galva, būtų teisinga pasakyti, jog tai yra ES reikalas – ne Lietuvos, o visos ES – ir kad ES solidariai įgyvendina sankcijas“, – pridūrė ji.
Tai, anot patarėjos, svarbu, nes Rusija taikiniu pasirinko tik Lietuvą, nors sankcijos buvo įvestos bendru 27 valstybių sutarimu.
„Mums atrodo neteisinga mus kaltinti šituo. Kita vertus, suprantame, kad Rusija išnaudoja progą propagandai“, – sakė A.Skaisgirytė.
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas antradienį įspėjo Lietuvą dėl „rimtų pasekmių“, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį.
Jis pridūrė, kad rengiamos „atitinkamos priemonės“ ir kad jų „bus imtasi netolimoje ateityje“.
Savo ruožtu Vilnius atkerta vienašališkų ribojimų neįvedęs ir pabrėžia, jog juos numato ES sankcijos, įvestos dėl Kremliaus invazijos Ukrainoje. Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Lietuva taip pat nurodo, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių pervežimas.