2014 02 17 /2014 02 19

Rusijoje nuo teisingumo pasislėpęs Sausio 13-osios bylos kaltinamasis Vladislavas Švedas dergia Lietuvą nesirinkdamas žodžių

Į Rusiją nuo Lietuvos teisėsaugos pabėgęs buvęs Maskvos kontroliuojamos Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto antrasis sekretorius, Sausio 13-osios bylos kaltinamasis Vladislavas Švedas Rusijos žiniasklaidoje moko Lietuvos politikus gražaus elgesio. Prezidentei Daliai Grybauskaitei jis nurodė bendraujant su Rusija nesielgti kaip varlei iš Krylovo pasakėčios, kuri tiek bandė išsipūsti iki jaučio dydžio, kad susprogo.
Vladislavas Švedas
Vladislavas Švedas / Lrs.lt nuotr.

V.Švedas interneto portale „Svobodnaja Pressa“ prieš kelias dienas paskelbė straipsnį, kuriame baisėjosi tuo, kaip Lietuva bendrauja su savo Rytų kaimyne.

„Nepriklausomybė yra svarbiausias kiekvienos šalies atributas, pabrėžiantis jos valstybingumą. Tačiau, gaila, kad kai kuriose šalyse šių dalykų demonstravimas įgauna išsigimėliškas formas“, – straipsnyje rašo jis.

V.Švedas teigia, kad priimdama Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksandro Udalcovo skiriamuosius raštus, prezidentė Dalia Grybauskaitė pokalbį su ambasadoriumi pradėjo klausimu: „Ar dar nepaspringote lietuvišku pienu?“. Toliau pokalbyje prezidentė esą dar paklaususi: „Tai kada jūs mus galutinai uždusinsite „Gazprom“ dujomis?“.

„Su V.Putinu taip nekalbėtų“

Gandai, kad D.Grybauskaitė Rusijos ambasadorių pasitiko minėtais klausimais, pasklido Rusijos socialiniuose tinkluose.

Tačiau prezidentūra to nekomentuoja. „Prezidentūra nekomentuoja Rusijos spaudos ir ten skleidžiamų prasimanymų“, – teigiama Spaudos tarnybos 15min.lt atsiųstame atsakyme.

Įdomu, ar leistų sau D.Grybauskaitė tokiu pat tonu bendrauti susitikusi su Vladimiru Putinu? – klausia V.Švedas.

„Lietuvos prezidentės chamizmas, neleistinas diplomatinėje praktikoje, įvertintas kaip signalas Rusijos vadovams, kokiu būdu Lietuva pasirengusi bendrauti su Rytų kaimyne, – rašo V.Švedas. – Įdomu, ar leistų sau D.Grybauskaitė tokiu pat tonu bendrauti susitikusi su Vladimiru Putinu? Nėra abejonių, kad V.Putinas, kuris neieško žodžio kišenėje, atsakytų taip, kad Lietuvos prezidentė pasigailėtų apskritai pradėjusi tokį pokalbį.“

Pasak autoriaus, ambasadorius – kitas reikalas, nes jis pagal diplomatinį etiketą neturi teisės diskutuoti su valstybės vadove ir turi iškęsti viską.

R.Dačkaus nuotr./Prezidentė priėmė Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo skiriamuosius raštus
R.Dačkaus nuotr./Prezidentė priėmė Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo skiriamuosius raštus

Pasiūlė nesipūsti kaip varlei iš I.Krylovo pasakėčios

„Stebint D.Grybauskaitės pastangas „pastatyti į vietą Rusiją“, nejučia prisimeni I.Krylovo pasakėčią „Varlė ir jautis“, kurioje varlė bando pūstis iki jaučio dydžio ir galiausiai susprogo. Ponia prezidente, nesekite šiuo pavyzdžiu“, – D.Grybauskaitei arogantiškai patarinėja V.Švedas.

Toliau jis rašo, kad D.Grybauskaitė išnaudojo Rusijos ambasadorių tam, kad pelnytų rinkėjų simpatijas, nes tą pačią dieną ji paskelbė kandidatuosianti antrai kadencijai. Taip ji, anot autoriaus, pabandė atsižegnoti nuo savo praeities.

Vasario 16-ąją – kirtis ir per Rusijos televiziją

Vasario 16-ąją, kai Lietuva šventė Valstybės atkūrimo dieną, Lietuvą rusofobija apkaltino ir Rusijos valstybinio televizijos kanalo „Rossija 1“ laidos „Vesti Nedelia“ vedėjas Dmitrijus Kiseliovas.

Laidos vedėjas taip pat tikino, kas prezidentė D.Grybauskaitė Rusijos ambasadoriaus A.Udalcovo klausė, ar „jūs dar nepaspringot lietuvišku pienu“ bei „kada jūs mus visiškai uždusinsit „Gazpromo“ dujomis“.

D.Kiseliovas tikino, kad šios frazės atskleidžia pastaruoju metu itin madingą Europoje rusofobiją.

Nuo teisingumo Lietuvoje pabėgo

1996 metais Baltarusija atsisakė V.Švedą išduoti Lietuvai,  nors jis buvo kaltinamas antivalstybinių organizacijų kūrimu ir žmonių žudymo organizavimu.

Nors Generalinė prokuratūra yra nusprendusi neviešinti pavardžių asmenų, kurie yra įtariamaisiais 1991 sausio įvykių byloje, peržvelgus V.Švedo biografiją, nekyla abejonių, kad jis tame sąraše yra.

V.Švedas nuo 1990 m. buvo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto antrasis sekretorius. 1990 m. lapkritį jis buvo išrinktas į Aukščiausiąją Trybą, o po metų jo įgaliojimai buvo nutraukti. Jis pasislėpė Baltarusijoje ir paprašė ten politinio prieglobsčio.

Kaip rašyta spaudoje, 1996 metais Baltarusija atsisakė jį išduoti Lietuvai,  nors jis buvo kaltinamas antivalstybinių organizacijų kūrimu ir žmonių žudymo organizavimu.

Tuomet jis persikėlė į Maskvą, dirbo Valstybės Dūmoje, buvo vadinamas Liberalų demokratų partijos lyderio Vladimiro Žirinovskio dešiniąja ranka.

Išsiuntinėjo teisinės pagalbos prašymus

Teismas 71 įtariamajam skyrė kardomąsias priemones – suėmimus.

Sausį Generalinė prokuratūra paskelbė, kad baigia rengti Europos arešto orderius 79 įtariamiesiems 1991 metų sausio įvykių byloje.

Anot BNS, įtariamieji yra Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie 1991 metais ėjo vadovaujančias pareigas sovietų Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijoje, Gynybos komitete, Lietuvos komunistų partijos aktyvistai. Jie įtariami dalyvavę Vilniuje užgrobiant Vilniaus televizijos bokštą, Spaudos rūmus, Lietuvos radiją ir televiziją, kitus objektus Vilniuje ir kituose miestuose.

Teismas 71 įtariamajam skyrė kardomąsias priemones – suėmimus, o septynių asmenų duomenys dar yra tikslinami.

Vilniaus apylinkės teismui pripažinus minėtus asmenis įtariamaisiais, praėjusių metų vasarą Generalinė prokuratūra į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą išsiuntė 78 teisinės pagalbos prašymus. Jais prašoma įtariamiesiems įteikti dokumentus apie įtarimus, juos apklausti, supažindinti su įtarimais, pasiūlyti dalyvauti procese.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų