„Aš nedrįstu lipti į bet kokį lėktuvą. Latviją, Estiją pasiekiu pati vairuodama automobilį, vykstu ten, kur niekur man nereikia pateikti paso“, – trečiadienį BNS sakė dabar jau pensijoje esanti buvusi teisėja.
Ji pripažino, kad toliau keliauti nedrįstanti būtent dėl Rusijoje jai paskelbto nuosprendžio ir skirto arešto.
Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aiškinosi, kaip Lietuva užtikrina Rusijoje už akių nuteistų Sausio 13-osios bylos teisėjų, kitų pareigūnų apsaugą.
A.K.Macevičienė tvirtino iš valstybės institucijų nesulaukusi jokios informacijos apie jai kylančias grėsmes ir kokių saugumo priemonių dėl to imtasi.
„Jeigu šnekame apie tris Konstitucijoje numatytas valdžias – įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teismus, – iš jų jokių žinių. Nacionalinė teismų administracija yra pateikusi šiokią tokią informaciją, kad Vidaus reikalų ministerija kreipėsi į Interpolą. Bet Interpolas buvo įspėtas pradėjus nagrinėti bylą (kad byla prieš Lietuvos teisėjus yra politinė – BNS)“, – teigė buvusi Vilniaus apygardos teismo teisėja.
„Šiaip informaciją apie tai, kas vyksta, kokie sujudimai, paaštrėjimai, bent jau aš sužinau iš žurnalistų, valstybės institucijos to nepraneša“, – sakė ji.
Toje rekomendacijoje yra vienas toks užmušantis sakinys: Europos Sąjungoje yra mažesnė tikimybė būti sulaikytiems. Bet net ir ten yra
A.K.Macevičienė prisiminė, kad dar būdama teisėja gavo sąrašą valstybių, į kurias nerekomenduojama vykti.
Pasak moters, tas sąrašas gana ilgas, tačiau labiausiai pribloškė vienas paskutinių sakinių toje rekomendacijoje.
„Toje rekomendacijoje yra vienas toks užmušantis sakinys: Europos Sąjungoje yra mažesnė tikimybė būti sulaikytiems. Bet net ir ten yra“, – teigė ji.
Buvusi teisėja priminė, kad tokios šalys kaip Rusija, Baltarusija sugeba nutupdyti ir tarp ES šalių skrendančius lėktuvus, turėdama galvoje užpernai gegužę Minske nutupdytą iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ lėktuvą.
Ji patvirtino, kad prieš ketverius metus jai buvo išduotas diplomatinis pasas, tačiau jo galiojimas netrukus baigsis. Ar jis bus atnaujintas, ji tvirtino neturinti informacijos.
A.K.Macevičienė pabrėžė, kad nei ji, nei kolegos jokio nusikaltimo nepadarė Rusijoje, kad reikėtų juos persekioti.
„Nei aš, nei mano kolegos jokio nusikaltimo, pažeidimo Rusijoje nepadarėme, kadangi ten nė nebuvome. Mus teisė už tai, ko nepadarėme“, – BNS sakė buvusi teisėja.
„Mes teisėme už nusikaltimus, padarytus Lietuvoje, vykdėme savo konstitucinę pareigą, laikydamiesi duotos priesaikos. Dabar esame kalti be kaltės kažkam kažkur“, – sakė ji.
-
Sausio 13-osios bylą išnagrinėjusi teisėja A.K.Macevičienė išėjo į pensiją
-
Prokuratūra: Rusijos kaltinimai Lietuvos teisėjams prieštarauja teisingumo principams
-
Teisėjų taryba pasmerkė Rusijos vykdomą Sausio 13-osios bylos teisėjų persekiojimą
-
EP nariai: Lietuvos teisėjų persekiojimas – politinis išpuolis, keliantis grėsmę Europai
-
G.Landsbergis: nuosprendžiu Sausio 13-osios bylos teisėjams Kremlius kursto aistras
Rugpjūtį Maskvos Basmanų apygardos teismas informavo už akių nuteisęs tris Vilniaus apygardos teismo teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje: A.K.Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską. Teigiama, kad jiems skirtas areštas, tačiau nuosprendžio ir jo motyvų teismas nedetalizavo.
Rusijos tyrėjai kaltino Lietuvos teisėjus priėmus „žinomai neteisėtą nuosprendį“, už tai numatomas laisvės atėmimas.
Pasak A.K.Macevičienės, ji nėra gavusi jokio pranešimo apie priimtą nuosprendį.
Visiems trims teisėjams baudžiamosios bylos Rusijoje inicijuotos 2019-ųjų pavasarį, kai Vilniaus apygardos teismas tų metų kovą daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už jų vaidmenį per sovietų agresiją 1991 metų sausį. Dauguma iš kaltinamųjų nuteisti už akių.
