VSD direktorius tikino, kad jį stebina ir liūdina buvusio tarnybos vadovo Mečio Laurinkaus kritika lyginant rekomendacijas elgtis atsargiai keliaujant Rusijoje su sovietine praktika teikti instrukcijas visiems, išvykstantiems už geležinės uždangos. D.Jauniškis tikino, kad žvalgybos yra visiškai kitokios – modernios ir neinstruktuoja visų keliautojų.
„Mes juk kalbame apie Rusiją, taip? (...) Mes sakome, kad ten piliečiai yra verbuojami. Mes turime atvejų, kurių yra ne vienas ir ne du, o dešimtys ir daugiau. Mūsų noras yra žmonėms padėti atpažinti verbavimo atvejus, kur žmones priverčia bendradarbiauti ir padaro agentais prieš jų valią“, – teigė D.Jauniškis.
Jo teigimu, išvis nerekomenduojama į Rusiją vykti tik tiems, kam ten realiai gresia pavojus – pavyzdžiui, Sausio 13-osios bylos teisėjams, kurie galėtų išvykę būti suimti.
„Nepakonsultuoti – būtų nusikaltimas iš mūsų pusės. Ką mes darytume, jei jis ten nuvažiuotų, būtų suimtas?“ – retoriškai klausė D.Jauniškis.
Jis priminė, kad šie žmonės Rusijoje verčiami nusikaltėliais, o Sausio 13-osios byloje nuteisti asmenys – aukomis.
Tačiau ar ilgiau nei metus suimtą laikydama Algirdą Paleckį, kuris esą įtariamas informacijos apie Sausio 13-osios bylos teisėjus rinkimu ir šnipinėjimu, Lietuva pati nekursto mitų, kad tokie žmonės – aukos?
D.Jauniškis perduoda šį klausimą Generalinei prokuratūrai.
„Labai tikiuosi, kad Generalinė prokuratūra ir teismai atsakys į šį klausimą kuo greičiau, nes mūsų, žvalgybos, pareiga buvo perduoti tam tikrą informaciją, o dabar vyksta ikiteisminis tyrimas. Jo komentuoti nei aš, nei jūs ar pulkininkas, negaliu. Žinote, jei teismai sprendžia dėl suėmimo pratęsimo metams, tai aš darau spėjimą, kad ta informacija – labai rimta. Matyt, reikia palaukti“, – teigė VSD vadovas.
Verbavimas „LinkedIn“ – tendencija, ne išimtis
R.Baltrėnas tikino, kad „LinkedIn“ socialinis tinklas kaip priemonė, naudojama verbuoti žmones iš Kinijos, vertinime paminėta dėl to, kad tai – tendencija, o ne išimtis.
Tikslių skaičių komentuoti negalėtume, tačiau kalbame apie skaičius 10 plius.
„Atėjo laikas kalbėti apie tai. Pernai mes nusprendėme, kad atėjo laikas pasakyti, kad Kinija iš tikrųjų yra grėsmė. Šiemet mes detalizuojame ir sakome, kad žiūrėkite, socialinės platformos yra vienas iš būdų, kaip Kinijos spectarnybos veikia. (...) Tikslių skaičių komentuoti negalėtume, tačiau kalbame apie skaičius 10 plius. Pavienių atvejų į grėsmių vertinimus nededame“, – aiškino jis.
Atsibodo FSB įžūlumas
VSD vadovas, aiškindamas, kodėl nutarta skelbti FSB agento Piotro Čagino nuotrauką ir prašyti visuomenės pagalbos atskleidžiant jo veiklą Lietuvoje, sakė, kad taip tikimasi apie šį asmenį sulaukti daugiau informacijos.
„Toks būdas pasirinktas, nes manau, kad užtenka jau to įžūlumo ir tų metodų, kuriuos naudoja šiuo atveju Rusijos FSB. Mes matėme ir sekėme kurį laiką šio veikėjo veiksmus Lietuvoje. Čia yra kaip prevencinė priemonė ir mūsų noras yra gauti atsakymus iš kitų piliečių – gal mes dar kažko nežinome“, – aiškino D.Jauniškis.
P.Čaginas veikė per rusų tautybės piliečius. Tačiau VSD vadovas kategoriškai paneigė, kad P.Čagino istorija siejasi su Seime vykdomu tyrimu dėl Seimo narės, Rusų aljanso atstovės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių.
Keista isterija dėl prevencinių pokalbių
VSD vadovas teigė, kad Žvalgybos įstatymo pataisos, kurios reglamentuotų žvalgybų teisę kviesti žmones į prevencinius pokalbius, gimė patyrus, kad kai kurie žmonės pastaruoju metu piktybiškai iš baimės ar tyčia prigąsdinti neateina pasikalbėti. Pasak VSD vadovo, net ir sulaukus kritikos, siūlymo priimti tokias pataisas neatsisakoma.
„Man keistoka ta sukelta isterija dėl jo (įstatymo – red. past.), nes mūsų norai buvo patys geriausi“, – kad projektą galima taisyti, visgi sutiko D.Jauniškis.
R.Baltrėnas tikino, kad dėl pataisų buvo metus diskutuojama, o dabartinis įstatymas yra pasenęs.
„Aš tai traktuoju, kaip žvalgybos institucijų ne galios, o teisių ir pareigų stiprinimą“, – aiškino jis.
D.Jauniškis tvirtino, kad galbūt prevencinis pokalbis būtų padėjęs užkardyti praėjusios vasaros incidentą Katedros aikštėje, kur susigrūmė protestuotojai, palaikantys Honkongą, ir Kinijos ambasados siųsti piliečiai.
„Ambasados tam tikri veiksmai kelia labai rimtų abejonių draugiškumo atžvilgiu Lietuvos respublikoje. Sakyčiau, taip drastiškai ir atvirai ginti savo interesus, kad ir žurnalistai patys pamato ir atkapsto, rodo tendencijas ir kryptis“, – teigė D.Jauniškis.
Rusija + Kinija = draugystė iš išskaičiavimo
VSD direktorius D.Jauniškis pripažino, kad per penkerius metus grėsmių tendencijos smarkiai nesikeitė. Didžiausia grėsme išlieka Rusija, o nuo pernai ir Kinija.
Tačiau, pasak R.Baltrėno, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Kinija ir Rusija vienijasi, tai tėra draugystė iš išskaičiavimo.
„Paskutinius keletą metų (...) integracija vyksta tiek, kiek ji aktuali abiem valstybėms vienijantis prieš vieną priešą – JAV. Per šią prizmę tiek Rusija, tiek Kinija siunčia signalus esą žiūrėkite, mes vykdome mokymus, treniruojamės ir, jei reikės, gebėsime užtikrinti sąveiką. Tuo ir apsiribojama“, – teigė jis ir aiškino, kad tai nėra rimtas bendradarbiavimas.
R.Baltrėnas tikino, kad Kaliningrade per pastaruosius penkerius metus karinis potencialas kryptingai auginamas. Tačiau kartu, pasak jo, NATO stiprina atgrasymą ir tuomet Maskva susiskaičiuoja, kad rimtai užpulti nepajėgtų.