Tarp Europos pareigūnų augant baimei dėl potencialaus NATO užpuolimo iš Rusijos, Lietuvos kariuomenės vadas laikosi ramiai, rašoma įtakingo Briuselio leidinio „Politico“ interneto svetainėje.
„Šiais metais, kitais metais galimybė ar tikimybė, kad prasidėtų karas tarp Rusijos ir NATO yra labai žema, ypatingai žema“, – kaip nurodo leidinys, ketvirtadienį V.Rupšys sakė „Žinių radijui“.
Jis sutiko, kad sąlygos gali pasikeisti, tačiau šiuo metu Rusijos vakarinės karinės apygardos pajėgos esą visiškai įsitraukusios į karą Ukrainoje ir nekelia tiesioginės grėsmės.
-
Ar diena X mums jau čia pat: ką reiškia G.Landsbergio kalbos?
-
Naujo kariuomenės vado paieškos: pasirinkimas iš aštuonių, bet favoritų mažiau
-
F.Jansonas apie G.Landsbergio perspėjimus: po pietų šaukštais makaluoti gal ne pats geriausias laikas
-
V.Rupšys: Rusijos puolimo NATO šalyse scenarijus mažai įmanomas, bet jam būtina rengtis
G.Landsbergis, pasak „Politico“ publikacijos, atrodo labiau susirūpinęs dėl Rusijos atakos galimybės.
„Taip, mes esame įsitikinę, kad tikras karas yra tikėtina galimybė“, – trečiadienį Briuselyje prieš susitikimą su Europos Sąjungos kolegomis sakė jis.
„Kai turime aptarti karinius patarimus su tais, kurie tikrai nėra kvalifikuoti duoti karinius patarimus, kyla painiava“, – apie nesutarimą su užsienio reikalų ministru kalbėjo V.Rupšys.
Jo nuomone, politikai turėtų sutelkti dėmesį į savo specifinius vaidmenis.
„Būtų gerai, kad visi dirbtų savo darbą visame sprendimų priėmimo procese“, – teigė generolas.
Vis dėlto, kaip rašo „Politico“, jis gyrė vykstantį pasirengimą galimam konfliktui ir paragino imtis skubių veiksmų, kad būtų suformuota karinė brigada, aprūpinta pėstininkų kovos mašinomis bei tankais.
Kurs gynybos zoną
Didėjant susirūpinimui dėl saugumo praėjusį penktadienį Lietuva, Latvija ir Estija susitarė sukurti bendrą Baltijos gynybos zoną prie savo sienų su Rusija bei Baltarusija.
Estija palei 333 kilometrų ilgio sieną su Rusija pastatys 600 bunkerių.
Tai kainuotų 60 mln. eurų, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
Estija žadėjo pradėti statybas 2025 metų pradžioje.
Latvijos planai, kaip nurodoma straipsnyje, publikuojamame „Politico“ interneto svetainėje, yra mažiau apibrėžti.
Tačiau gynybos ministras Andris Sprūdas jau pasakė, kad jiems įgyvendinti prireiks dešimtmečio.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius paragino Suomiją ir Lenkiją prisijungti prie Baltijos gynybos zonos: „Jei norime veiksmingo gynybos mechanizmo, šalys turi dirbti kartu.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį skrido virš Baltijos jūros – pirmą kartą nuo tada, kai ji tapo NATO ežeru prie Aljanso prisijungus Suomijai ir Švedijai.
Kaip rašo „Politico“, V.Putinas vyko į Kaliningradą – stipriai militarizuotą Rusijos eksklavą.
„Kai prezidentas lankosi Rusijos regionuose, jis tikrai nesistengia siųsti jokių žinučių NATO šalims“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad karinių pajėgų stiprinimą Baltijos šalyse Kremlius laiko pavojumi Kaliningradui.
