„Svarbiausia, kad nė vienu iš Lietuvos pretenzijoje pateiktų atvejų Rusija nesukėlė jokios grėsmės nei laivams jūroje, nei orlaiviams danguje“, – rašoma pareiškime, kuriuo Rusijos ambasada atsakė į trečiadienį Lietuvos įteiktą notą.
„Dislokuodami ginkluotę savo teritorijoje, mes, žinoma, atsižvelgiame į kaimynų elgesį, taip pat ir Lietuvos, kuri savo pajėgumus stiprina didindama karinį biudžetą, pirkdama naujausią ginkluotę ir techniką, dislokuodama papildomas NATO pajėgas savo teritorijoje“, – teigia ambasada.
Trečiadienį Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas buvo iškviestas į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, jam įteikta diplomatinė nota, kuria išreikštas susirūpinimas dėl pasikartojusių Rusijos karinių jūrų pajėgų veiksmų, pažeidusių suverenios Lietuvos ir kitų valstybių teises ir laisves Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.
Pirmadienį Rusijos kariniai laivai nurodė keisti kursą šešiems Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) buvusiems civiliniams laivams. Užsienio reikalų ministerija paragino Rusiją nuosekliai laikytis tarptautinės teisės normų, geros kaimynystės principų ir užtikrinti, kad panašūs incidentai nepasikartotų.
Ketvirtadienį išplatintame Rusijos ambasados atsakyme teigiama, kad Lietuvos pretenzijos – nepagrįstos, nes Rusija visuomet iš anksto įspėja užsienio valstybes apie vykstančias karines pratybas ir šaudymus Baltijos jūroje.
„Rusijos laivai užsienio laivams visuomet duoda signalus, kad šie privalo pakeisti savo kursą, kad nepatektų į mokymų zoną“, – rašoma ambasados pareiškime.
Komentuodama Lietuvos susirūpinimą dėl branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų „Iskander-M“ dislokavimo Karaliaučiaus krašte Rusijos ambasada pareiškė, kad šios raketos naudotos per pratybas.
„Šiuo atveju Rusija nepažeidžia jokių prisiimtų įsipareigojimų karinėje srityje. Kur ir kokią ginkluotę dislokuoti savo teritorijoje, Rusija spręs pati“, – pabrėžiama ambasados atsakyme.
Lietuva taip pat kelia klausimą dėl Rusijos karo orlaivių skraidymo virš Baltijos jūros su išjungtais atsakikliais.
Atsakydamas į tai A.Udalcovas pareiškė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys nesutiko atvykti į konsultacijas Maskvoje šiuo klausimu.
Maskva prieš porą mėnesių pranešė pakvietusi NATO ekspertus į Rusiją tartis dėl galimybės Baltijos jūros regione visiems kariniams orlaiviams skraidyti su įjungtais atsakikliais. Tačiau atskiros Aljanso narės pareiškė neketinančios derėtis su Rusijos ekspertais techniniu lygiu ir siūlo klausimą spręsti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos formate.
NATO oro policiją vykdantys naikintuvai vien spalio 6–9 dienomis 20 kartų kilo atpažinti ir palydėti Rusijos lėktuvus, skrendančius šalia NATO oro erdvės.
