„Teisti tai reikia, bet reikia teisti Michailą Gorbačiovą. Reikia priversti atgailauti tuos žmones, kurie priėmė sprendimus, o ne vykdytojus“, – Seime penktadienį sakė F. Šelovas-Kovediajevas.
Kita vertus, Rusijos politikos ekspertas pabrėžė, kad be M.Gorbačiovo politikos diskusija apie Lietuvos-Rusijos santykius dabar išvis nebūtų vieša.
„Jei ne M.Gorbačiovo 1985 metais pradėta perestroika, dabar sėdėtume ne šioje salėje, o kur nors virtuvėje – to negalime pamiršti“, – sakė F.Šelovas-Kovediajevas.
Tuo tarpu Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių vykdytojai, pasak rusų analitiko, tuomet tik darė tai, ką mokėjo – vykdė net ir žodinius įsakymus, nežinodami, kad jie gali būti neteisėti.
„Ne dėl to, kaip tai pateikia mūsų oficialūs atstovai, bet nematau didelės prasmės teisti vykdytojus. Tada tokios sąvokos nusikalstamas įsakymas nebuvo. Nebuvo įpročio reikalauti gauti įsakymą raštu“, – kalbėjo Rusijos viešosios politikos centro tyrimų vadovas ir direktorius.
Be to, F.Šelovas-Kovediajevas pareiškė „suprantąs Austrijos teismą“ ir abejojantis, ar Lietuvai verta reikalauti iš dabartinių Rusijos vadovų, kad jie prisiimtų atsakomybę už dvidešimties metų senumo įvykius.
„Aš nežinau, bet man atrodo, kad beprasmiška apeliuoti į dabartinį Rusijos režimą, kad jis prisiimtų atsakomybę už anuos įvykius, nors klausimą kelti gal ir reikia. To reikia nebent tam, kad įvykiai plėtotųsi jūsų norima kryptimi, kad apie tai, kas vyko, būtų galvojama“, – svarstė Rusijos politikos žinovas.
Reikia teisti Michailą Gorbačiovą, - sako Rusijos politikos žinovas Jis pripažino, kad šiuo metu Lietuvos – Rusijos santykiai nėra patys geriausi, nors Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas 1991 metais pasirašdamas tarpvalstybinę sutartį su Lietuva tikėjosi kokybinių pokyčių dvišaliuose santykiuose.
„Nebuvo taip, kad jie maži, tegul turi tą nepriklausomybę. Aš ten buvau ir žinau, kad tuo veiksmu jis norėjo įtvirtinti naują tarptautinių santykių standartą. (...) Deja, per 20 metų mes nedaug pasistūmėjome tų naujų standartų įgyvendinimo linkme. Trūksta diplomatinių ryšių ir tai kabo ant mūsų pečių ir tai pastebima visame pasaulyje“, – kalbėjo F.Šelovas-Kovediajevas.
Pasak jo, norint pagerinti Lietuvos-Rusijos santykius reikėtų pradėti nuo žmogiškųjų kontaktų atnaujinimo tarp pilietinės visuomenės institutų abiejose šalyse.
„Dabar tokie santykiai yra deficitiniai. (...) Tačiau tokių kontaktų pagrindu ir atsiras tarpusavio pasitikėjimas. Jei bus pasitikėjimas tarp piliečių, politikai, nori ar nenori, kokie jie bebūtų, jie jaučia žmonių nuotaikas ir grieždami dantimis eina ta kryptimi, kurią nurodo piliečiai“, – įsitikinęs F.Šelovas-Kovediajevas.
Penktadienį Lietuvoje minimas Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių sutarties 20-metis.
Sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos „Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų“ buvo pasirašyta 1991 m. liepos 29 d. Tai buvo išskirtinės svarbos dokumentas, padėjęs pamatus Lietuvos ir Rusijos santykių normalizavimuisi bei tolimesniam atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimui.
