Kaip informavo ministerija, griežto protesto nota įteikta ketvirtadienį į URM iškviestam Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui, protestas pareikštas dėl „Rusijos Federacijos sprendimų įtraukti į ieškomų asmenų sąrašą Lietuvos Respublikos politikus už jų vykdant tiesiogines pareigas priimtus sprendimus“.
„Užsienio reikalų ministerija Rusijos atstovui pakartotinai pabrėžė, kad šie Rusijos Federacijos sprendimai prieštarauja visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms, rodo pastangas falsifikuoti istorinius faktus ir išreiškia nepagarbą Lietuvos Respublikai“, – nurodo ministerija.
URM taip pat pareikalavo nedelsiant nutraukti „politiškai motyvuotą“ Lietuvos piliečių persekiojimą.
Šių veiksmų ministerija ėmėsi Rusijos žiniasklaidai paskelbus apie į ieškomų asmenų sąrašą įtrauktus Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos pareigūnus, tarp jų – Palangos merą Šarūną Vaitkų bei vicemerą Saulių Simę, Panevėžio merą Rytį Račkauską ir vicemerę Loretą Masiliūnienę.
Rusijos atstovui analogiškas įspėjimas skirtas dar vasarį, kai Maskva į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė dešimtis politikų. Tuomet skelbta, kad sąraše atsidūrė kultūros ministras Simonas Kairys, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Estijos premjerė Kaja Kallas ir kiti Baltijos šalių politikai.
Rusija ne kartą priekaištavo Baltijos ir kitoms šalims dėl sovietinių paminklų, kuriuos pastarosios laiko nepageidautinais okupacijos simboliais, nukėlimo.
Nors šimtai sovietmečiu pastatytų paminklų jau seniai kėlė neigiamus jausmus daugeliui Baltijos šalių gyventojų, Rusijai užpuolus Ukrainą imta aktyviau reikalauti juos pašalinti.
