Socialinių tinklų vartotojai Rusijoje ir Lietuvoje dalijasi J.Engalyčevos kalbos vaizdo įrašu.
-
Melagieną sukūrė iš vaizdo klipo: išgąsdino į sunkvežimį sukrauti „mirusiųjų“ kūnai
-
Lietuvos koronaskeptikai verčia JAV mirčių statistiką aukštyn kojomis: skleidžia D.Trumpo platintą melagieną
-
Rusų gydytojo gąsdinimais dalijasi ir Lietuvos interneto vartotojai: ne, skiepai nesukelia vėžio ir nevaisingumo
-
Užsipuolė iRNR vakcinas nuo koronaviruso, bet nepateikė įrodymų: ne, jos nesukelia Alzheimerio ligos ir kitų sunkių susirgimų
Užsipuolė Lietuvos medikus
„Skaičiau, kad Lietuvoje ar Latvijoje, tiksliai nepamenu, žinote, prie ko buvo prieita? Žymūs gydytojai ėmė kalbėti, kad šalutinės reakcijos po vakcinos nuo koronaviruso yra geras ženklas.
Galite įsivaizduoti? Šalutiniai reiškiniai – tai gėris. Kuo jų daugiau – tuo geriau“, – piktinosi deputatė.
Rusijos politikės minimi pareiškimai iš tiesų nuskambėjo Lietuvoje.
Balandžio viduryje Kauno klinikų medikai komentavo atliktą tyrimą, kurio metu stebėjo ryšį tarp šalutinių reakcijų stiprumo ir susidariusių antikūnų skaičiaus.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinika tyrimo ėmėsi medikus pradėjus skiepyti nuo COVID-19. Kauno klinikų darbuotojams aktyviai skiepijantis, kilo mintis įvertinti, kas nutinka po pirmosios vakcinos dozės.
Pasak medikų, pastebėtas ryšys tarp nepageidaujamų reakcijų ir imuninio atsako į virusą – antikūnų turėjo daugiau tie asmenys, kurie po skiepo jautėsi prasčiau.
Prisiminė abejotiną diskusiją
Sakydama kalbą, J.Engalyčeva minėjo Marijos Šukšinos suburtą apskritojo stalo diskusiją.
Pasak deputatės, renginio metu „geriausi šalies protai ir profesionalai“ atskleidė „tikruosius pandemijos pavojus ir poveikį“.
M.Šukšina – populiari Rusijos aktorė, televizijos laidų vedėja. Ji neturi medicininio išsilavinimo.
Renginį, iškalbingu pavadinimu „Visuotinė Rusijos gyventojų vakcinacija ar grėsmė nacionaliniam saugumui?“, išsamiai aprašė „Novaja gazeta“ apžvalgininkė Julija Latynina.
Publikacijoje akcentuojama, kad diskusijos metu skambėjo mokslui prieštaraujantys teiginiai.
Buvo aiškinama neva su vakcinomis žmonėms į kūną bus įleidžiami genetiškai modifikuoti organizmai, kad jos gali sukelti vėžį.
Šiuos tvirtinimus ne kartą paneigė mokslininkai.
Gali sukelti daugybinius organų pažeidimus
J.Engalyčeva vaizdo įraše aiškina, kad reabilitacija persirgusiems koronavirusu reikalinga tik dėl to, kad jiems buvo taikomas žalingas gydymas.
Pasak deputatės, COVID-19 gydymas, o ne liga naikina imunitetą. Tai nėra tiesa.
Niujorko Kolumbijos universiteto Irvingo medicinos centro medikai, išanalizavę savo pačių bei iš kitų pasaulio šalių surinktas ataskaitas, nustatė, kokiu būdu COVID-19 paveikia organizmą.
Medikų teigimu, COVID-19 užpuola beveik visas pagrindines organizmo sistemas, tiesiogiai pažeisdamas organus ir sukeldamas kraujo krešulius, taip širdis praranda sveiką ritmą, inkstai nesugeba tinkamai perfiltruoti kraujo, o odą smarkiai išberia.
COVID-19 sukelia galvos skausmus, galvos svaigimą, raumenų ir skrandžio skausmus, taip pat klasikinius kvėpavimo sutrikimų simptomus: kosulį ir padidėjusią temperatūrą.
Ląstelės, kurios gaubia kraujagysles, inkstus, kepenų kanalus, kasą, žarnyno traktą ir kvėpavimo takus, yra padengtos ACE2 receptoriais, kuriais virusas gali pasinaudoti ir taip užkrėsti ląsteles, rašė Kolumbijos medicinos specialistų grupė.
Naujas tyrimas parodė, kad apytiksliai devyni iš dešimties pasveikusiųjų COVID-19 pacientų patyrė šalutinį šios ligos poveikį.
Kam skiepytis?
Dūmos deputatė vaizdo įraše kėlė klausimą, kam reikalinga vakcinacija nuo koronaviruso, jei net paskiepyti asmenys gali juo užsikrėsti.
Naujausi mokslininkų tyrimai, atlikti po masinės vakcinacijos Izraelyje, parodė, kad skiepai gerokai sumažina tikimybę užsikrėsti.
„Pfizer-BioNTech“ vakcinos efektyvumo duomenys Izraelyje rodo, kad bendras preparato efektyvumas siekia 95,3 proc. Ši vakcina suteikia 91,5 proc. apsaugą nuo besimptomės ligos, 97 proc. nuo simptominės ligos, 97,5 proc. nuo sunkių atvejų, 96,7 proc. nuo mirties.
Be to, vakcinos padeda apsaugoti net neskiepytus artimuosius.
Jungtinės Karalystės mokslininkai ištyrė daugiau nei 365 tūkst. namų ūkių, kuriuose buvo sergančių COVID-19 infekcija.
Praėjus mažiausiai 21 dienai po pirmosios vakcinos dozės viruso perdavimo rizika nuo skiepytų asmenų jų šeimos nariams buvo 40–50 proc. mažesnė nei nuo neskiepytų COVID-19 pacientų.
Abiejų vakcinų – „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ – poveikis buvo panašus ir pradėjo ryškėti praėjus maždaug 14 dienų po pirmosios skiepo dozės.
Šie tyrimų duomenys rodo, kad vakcinos ne tik apsaugo nuo užsikrėtimo paskiepytą asmenį ar sumažina jo galimos infekcijos sunkumą, bet ir sumažina tikimybę perduoti infekciją artimų kontaktų metu.
Rūpinasi kosmoso pramone
Rusijos komunistų partijai priklausanti politikė J.Engalyčeva turi pedagogės išsilavinimą. Anksčiau yra dirbusi nekilnojamojo turto agente.
Gyvenimo aprašyme ji nurodo, kad nuo 2016 metų dirba Ribotos atsakomybės įmonėje „Kosmoso turizmo šalis“.
Bendrovė užsiima Rusijos kosmoso pramonės pasiekimų vystymu ir populiarinimu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
