Dabartiniai įvykiai primena XVIII a. pabaigą
„Gyvename sudėtingu metu. Kaip ir prieš 230 metų, vėl matome Rytuose augančią karinę galią, kuri siekia paneigti mūsų vertybes ir grasina mūsų gyvenimo būdui, – kalbėjo Lietuvos vadovas. – Mūsų kaimyninės tautos, siekiančios kurti demokratinius santykius, ir toliau susiduria su brutaliu žmogaus teisių ir laisvių nepaisymu.“
Anot jo, Rusijos karinių pajėgų telkimas ties Ukrainos sienomis ir kariniai veiksmai šios šalies Rytuose, vykdomi Rusijos kariuomenės ir Maskvos remiamų neteisėtų ginkluotų grupuočių, rodo pastangas palaikyti ir kurstyti karinę įtampą kaip politinio poveikio svertą.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva niekada nepripažins neteisėtos Krymo aneksijos ir sieks, kad baigtųsi faktinė dalies Rytų Ukrainos okupacija.
Šiuos žodžius palydėjo garsūs Seimo narių plojimai.
„Ne paslaptis, kad Rusija taip pat siekia perimti Baltarusijos kontrolę ir paminti drąsių šios šalies žmonių laisvės troškimą. Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka ir nesaugi Astravo atominė elektrinė, kuri kelia grėsmę visiems regiono gyventojams, – sakė G.Nausėda. – Sakiau ir sakysiu, kad branginame Baltarusijos suverenitetą, ir niekada nesutiksime su tuo, kad energetika taptų geopolitiniu ginklu, pavertusiu Baltarusiją Kremliaus politikos įkaite.“
Buvome konstitucinės ir politinės minties pirmeiviai
Iš Lenkijos Seimo tribūnos prezidentas teigė, jog šią atmintiną dieną savo pavyzdžiu liudijame nepalaužiamą Lietuvos ir Lenkijos bendrystę.
„Nuo pat Vladislovo Jogailos ir Jadvygos sąjungos mūsų keliai ėjo viena kryptimi – kartais atsiskirdami, tačiau ilgainiui vis labiau priartėdami vienas prie kito. Mūsų santykių pagrindas visada buvo aiškiai suvokiama priklausomybė Vakarų civilizacijai ir pareiga puoselėti bei ginti jos vertybes.“
Ir šiandien abi šalys žengia petys petin – priklauso Europos Sąjungai ir NATO, puoselėjame politinius, gynybinius ekonominius, kultūrinius ryšius, siekia užtikrinti regiono saugumą.
„Štai kodėl į Gegužės 3-iosios Konstitucijos istoriją kviečiu pirmiausia žvelgti kaip į priminimą, kiek daug jau esame pasiekę ir kiek daug dar galime kartu pasiekti ateityje“, – ragino G.Nausėda.
Jis priminė, kad prieš 230 metų mūsų tautos, ilgai ėjusios Vakarų politinės kultūros mokslus, vienu šuoliu atsidūrė konstitucinės ir politinės minties pirmeivių gretose. Konstitucija ne tik apibendrino ilgus ATR gyvavimo metus, bet ir žymėjo bendroje valstybėje vykdytų ambicingų politinių, visuomeninių ir ūkinių reformų kulminaciją.
Amžininkai suprato istorinę priimto dokumento reikšmę. Vilniaus akademijos rektorius Martynas Počobutas tikėjosi, kad, „panaikinus senąją netvarką ir patvirtinus išmintingą laisvę, yra užtikrintas mūsų vilčių pamatas ir krašto laisvės pradžia“. Deja, Konstitucija jau po pusantrų metų „buvo svetimųjų kariuomenės sutrypta“.
Tačiau ji suspėjo pasėti pokyčių sėklą. Konstitucijos kūrėjai, formuodami bajorų ir didikų politinę sąjungą su miestiečiais, gerindami valstiečių padėtį, išplėtė ir sustiprino politinę tautą. Luominė bajorų valstybė tapo bendra visiems piliečiams.
„Štai kodėl ir vėlesniais amžiais Gegužės 3-iosios Konstitucija liko gyvuoti kaip ryškus idealas – alternatyva tironijai, – teigė G.Nausėda. – Teisiškai įtvirtintos valdžių atskyrimo ir individo laisvės idėjos tiesiogiai kirtosi su carine patvaldyste ir žadino lietuvių, lenkų bei kitų regiono tautų ryžtą priešintis. „Valdymo įstatymo“ dvasia ne kartą nauja jėga prasiveržė naujais sukilimais ir net XX amžiuje rodė kelią tiems, kurie drįso priešintis totalitariniams režimams.“
Ragina semtis įkvėpimo iš praeities
Prezidentas pasidžiaugė, kad lietuviai iš naujo atranda Gegužės 3-iosios Konstituciją, prisimena 1791 m. spalį priimtą Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimą, kuris tvirtai pastatė Vytį į vieną gretą su Karūnos ereliu.
„Žvelgiant į ateitį, ne mažiau svarbu, kad šie praeities įvykiai įkvėptų mus naujiems bendriems darbams. Kartu mes esame pagrindiniai ATR istorinio palikimo sergėtojai – atitinkamai turime elgtis ir šiuo sudėtingu metu. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad istoriškai artimos ukrainiečių ir baltarusių tautos galėtų mėgautis laisvės, nepriklausomybės ir demokratijos vaisiais. Praeityje jos priklausė bendrai Europos šalių šeimai – tikiu, kad taip bus ir ateityje!“
Anot valstybės vadovo, mūsų pačių saugumas ir gerovė priklauso nuo to, ar kaimynystėje įstengsime sukurti taikos, demokratijos ir klestėjimo erdvę.
„Todėl negalime ramiai stebėti, kaip grįžta stipresniojo teisės laikai. Negalime ignoruoti mėginimų perbraižyti suverenių valstybių sienas. Turime aiškiai pasakyti, kad XXI amžiaus Europoje ne vieta naujiems padalijimams į įtakos sferas, neigiantiems nepriklausomų valstybių suverenitetą!“ – pabrėžė jis ir vėl sulaukė plojimų.
Praeities pamokos esą rodo, kad agresyvios priešiškos jėgos akivaizdoje būtina vienytis ir telkti jėgas, nelaukiant, kol bus per vėlu.
„Per savo ilgą bendrą istoriją mes turėjome daugelį išbandymų – karus ir marus, padalinimus, tremtis ir žudynes. Tačiau taip pat kartu ir pasipriešinimo kovas už mūsų vertybes, už mūsų laisvę. Su mumis visada buvo tikėjimas, mūsų širdyse Šventoji Mergelė, kuri gina šviesią Čenstakavą ir šviečia Aušros vartuose, o ant mūsų vėliavų – Vytis ir Erelis. Ir mūsų pergalių džiaugsmas. Žinome, kad sėkmė lydi nepalūžtančius.“
G.Nausėda teigė žvelgdamas į bendrą mūsų praeitį matąs joje neišsenkančią versmę, iš kurios bet kada galime pasisemti įkvėpimo. Gegužės 3-iosios Konstitucija kviečia mus ne tik mąstyti apie patriotizmo, individo laisvės ir demokratijos vertybes, bet ir aktyviai jas ginti naujų grėsmių akivaizdoje.
Kelias paskutines savo kalbos pastraipas prezidentas perskaitė lenkiškai. Jam baigus kalbėti, vėl nuskambėjo plojimai.
Rengia bendrą iškilmingą posėdį
G.Nausėda su pirmąja ponia Dalia Nausėdiene kaimyninėje šalyje vieši minint Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado priėmimo 230-ąsias metines. Ta proga sekmadienį Vilniuje lankėsi Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Abiejų valstybių parlamentai rengia bendrą iškilmingą nuotolinį posėdį. Varšuvoje dar numatytos iškilmės Karalių rūmų kieme, diskusija apie Europos ateitį su regiono valstybių prezidentais.
Lygiai prieš 230 metų priimta Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija buvo pirmasis toks dokumentas Europoje ir antrasis pasaulyje. Nors galiojo trumpai ir buvo panaikinta Rusijos padedamų savų bajorų, ji buvo svarbi ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos istorijai. Šis progresyvus politinis dokumentas įtvirtino modernią pilietinę tautą ir pirmąkart Europoje įteisino valdžių atskyrimo principą.
