Birželio 29–30 dienomis 30 NATO valstybių vadovai rinksis Madride.
Šiame susitikime bus priimta nauja strateginė koncepcija, kurioje apibrėžti saugumo iššūkiai, su kuriais susiduria Aljansas, ir išdėstytos politinės bei karinės užduotys, kurias NATO vykdys, kad juos spręstų.
Mūsų šalis savo ruožtu tikisi didesnių saugumo garantijų. Pirmiausia – daugiau sąjungininkų karių Lietuvoje.
Norima, kad nuo 2017 metų dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, kuriai vadovauja Vokietija, padidėtų iki brigados dydžio karinio vieneto.
NATO daugiašalių priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovinės grupės Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuotos kaip atsakas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 2014 metais, kuri neigiamai paveikė regiono stabilumą bei saugumą prie Aljanso sienų.
Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų šalį kartu su mūsų nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
Kai kurie politikai neslepia, kad užkulisiuose dėl didesnių Aljanso saugumo garantijų mūsų ir kitoms regiono šalims kol kas esama tam tikrų neaiškumų.
Ne visi Vakaruose tam skuba pritarti.
Esą kai kada priežastys – ir proziškos.
Pavyzdžiui, neoficialiai teigiama, kad jeigu Jungtinė Karalystė, vadovaujanti NATO sąjungininkų batalionui Estijoje, galėtų atsiųsi daugiau karių, tai Kanadai, vadovaujančiai batalionui Latvijoje, su papildomais pajėgumais striuka.
Svarstoma, kad, jeigu sąjungininkų batalionas Lietuvoje būtų padidintas iki brigados, Vokietijos kariai galbūt galėtų rotuotis.
Be to, kaip minėta, dalis sprendimų priėmėjų Vakaruose nė neslepia norintys pasižiūrėti, kokia situacija nusistovės po karo Ukrainoje.
Daugiau aiškumo dėl to turėtų rastis po kelių savaičių, kai prieš NATO viršūnių susitikimą viską derins valstybių narių gynybos ministrai.
„Mes norime, kad NATO batalionas išaugtų iki brigados. Tada norime tiek logistikos ir detalių, jau instaliuotų, kad būtų galima priimti divizijos dydžio vienetą. Ir oro gynyba – kas be galo svarbu, kad oro policijos misiją transformuotų į oro gynybos misiją.
Tose diskusijose NATO ir pirminiuose dokumentuose, kariniame patarime, kuris dabar formuojasi, yra ir gerų elementų. Ir yra elementų, kuriuos galbūt reikės ir bus galima pagerinti. Mes dabar dedame visas pastangas tiek parlamentiniu lygiu, tiek kitaip“, – 15min yra sakęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Kertinė užduotis – kolektyvinė gynyba
Kaip perdavė prezidento Komunikacijos grupė, šalies vadovas Gitanas Nausėda kaip itin rimtą vertina ne tik mūsų šalies ir regiono, bet ir viso pasaulio saugumo situaciją.
„Deja, kol kas dar niekam nepavyko priversti Vladimiro Putino nutraukti žiaurų karą ir atsisakyti savo siaubingų ketinimų Ukrainos atžvilgiu. Pradėjęs nuo Ukrainos V.Putinas, akivaizdu, turi didesnių planų, tarp kurių – visos euroatlantinės saugumo architektūros sunaikinimas. NATO jau sulaukė Rusijos reikalavimų ir ultimatumų su labai aiškiomis užuominomis į Baltijos regioną.
Prie žiaurių Rusijos veiksmų prisidėjo Baltarusija suteikdama jai savo teritoriją, kad ši galėtų vykdyti karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą. Baltarusija de facto yra Rusijos dalis. Taip pat ir Rusijos karinės agresijos dalyvė. O Lietuva yra tarsi įsprausta tarp itin militarizuotos Kaliningrado srities ir Baltarusijos“, – situaciją komentavo prezidentūros atstovai.
Anot jų, prezidentas pažymi, kad dėl to labai išaugo pagrindinė Lietuvos saugumo problema – trumpalaikis įspėjimas. Laikas, per kurį NATO turi reaguoti, sutrumpėjo beveik iki nulio.
G.Nausėdos nuomone, viršūnių susitikime Madride turi būti priimti atitinkami sprendimai, kurie apibrėžtų ir nustatytų NATO šalių narių gynybos stiprinimą, kurie užtikrintų, kad Aljanse neliktų jokių silpnųjų vietų.
Turi būti labai rimtai atsižvelgta į Baltijos regiono saugumo ypatumus, įskaitant Suvalkų koridorių.
