Taip jis kalbėjo sekmadienį kartu su Lenkijos lyderiu Andrzejumi Duda dalyvaudamas 1863–1864 metų sukilimo minėjimo iškilmėse.
„Su didžiausia pagarba prisimename sukilimo vadus ir dalyvius, kurie pasipriešino okupacinei Rusijos imperijos valdžiai, jausdami, kad privalo būti laisvi. Laisvi savo apsisprendimo akimirką. Laisvi amžinybėje“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, perspėjimo signalu apie Rusijos norus tapo neseniai Kaliningrade atidengtas paminklas 1863-1864 metų sukilimo Lietuvoje malšintojui, Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui–Korikui.
„Šiandien neturime erdvės klysti. Neturime teisės būti silpni, tuščiai dvejoti, išsižadėti laiko patikrintos bendrystės. Nuo mūsų gebėjimo atsispirti naujoms imperinio mąstymo ir elgesio apraiškoms priklauso ne tik Lietuvos, bet ir viso mūsų regiono, Europos, o gal ir viso pasaulio likimas“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas dėkojo A. Dudai už ilgalaikį bendradarbiavimą puoselėjant istorinę atmintį, taip pat pabrėžė, kad Lietuva kartu su Lenkija ir toliau turi remti Ukrainą, Baltarusijos pilietinę visuomenę.
1863-1864 metais buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės) nacionalinis pasipriešinimas Rusijos imperijos valdžiai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo judėjimas Rusijos imperijoje XIX amžiuje.
Sukilimas apėmė Lenkijos karalystę (į ją įėjo ir Užnemunė), Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Pasipriešinimą Rusijos imperija numalšino, bet sukilimas turi ypatingą reikšmę visoms tautoms, kovojusioms prieš priespaudą.
