Kreipimesi teigiama, kad, siekiant gerų kaimynystės santykių, pirmas žingsnis būtų nebesvarstyti Dūmoje registruoto įstatymo projekto, kuriuo siūloma Rusijos teritorijoje pripažinti negaliojančiu 1989 metais priimtą Molotovo–Ribbentropo pakto pasmerkimą.
Minėto įstatymo projekto priėmimas Rusijos Dūmoje numatytas 2020 metų liepą.
„Bendru Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentų užsienio reikalų komitetų kreipimusi siunčiame žinią, kad sovietų okupaciją patyrusios valstybės yra vieningos priešindamosis bandymams revizionuoti istoriją ir tokiais veiksmais pateisinti dabartinę agresyvią Rusijos Federacijos politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu“, – Seimo pranešime cituojamas Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis.
Bendrame dokumente atkreipiamas dėmesys, kad naujo įstatymo projektu bandoma pateisinti tarptautinius santykius, pagrįstus smurtu prieš mažesnes kaimynines šalis, o tai faktiškai įtvirtina dabartinę Rusijos politiką Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos atžvilgiu ir atveria kelią kitiems galimiems tarptautinės teisės pažeidimams.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkai išreiškė viltį, kad dabartiniai Rusijos Dūmos deputatai parodys ne mažiau išminties ir drąsos nei jų pirmtakai 1989 metais.
Rusijos parlamente registruota iniciatyva atšaukti prieš tris dešimtmečius priimtą Molotovo–Ribbentropo pakto pasmerkimą.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo–Ribbentropo paktą – ir slaptuosius protokolus.
Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Baltijos šalys ir Lenkija buvo okupuotos.
