Vakarų Ukrainos, Voluinės ir Lvivo sričių, link iš Lietuvos išvykome šešiais automobiliais ir mikroautobusu. Grįžome dviem automobiliais – kitos transporto priemonės liko Ukrainoje ir gal jau pasiekė Charkivo sritį, Kyjivą.
Jos buvo prikrautos kitokios pagalbos. 1 termovizorinis taikiklis, 5 šarvinės liemenės, 10 radijo stotelių, 70 turniketų, taktinis medicininis krepšys, vaistai ir kitos medicinos priemonės, higienos reikmenys, sausi maisto daviniai, rūbai, termorūbai, kuprinės kariams, taktinės pirštinės, miegmaišiai, baterijos, prožektoriai, konservai, maistas: duona, miltai, kruopos ir panašiai.
Kaip sakė paramos perdavimu toliau Ukrainoje besirūpinantis žmogus, visa tai keliaus į Charkivą, Mykolajivą.
„Visko ten reikia vaikinams, per daug nebus“, – kraudamas dėžes kalbėjo jis.
Lvive, tapusiame bene didžiausiu paramos centru Vakarų Ukrainoje, šeštadienį buvo perduota ir viešosios įstaigos „Blue/Yellow“, nuo 2014 metų teikiančios paramą Ukrainai, atgabenta parama – greitosios pagalbos automobiliai.
Jie jau „dirba“ fronte ir gelbėja gyvybes.
Prašo daugiau karinės pagalbos
Su Lietuvos politikais susitikęs Lvivo miesto meras Andrijus Sadovyjus akcentavo, kad Ukrainai reikia kuo daugiau karinės pagalbos. Kuo ji bus didesnė, tuo stipriau lauk iš šalies bus stumiami Rusijos kariai.
„Ukraina parodė, kad Rusijos armija feikinė. Per mėnesį iš užsienio grįžo daugiau kaip 400 tūkstančių vyrų. Norinčių kariauti daugiau nei liemenių. Gaila, bet tokio rezervo nebuvome sukaupę – visi bijojo pažadinti mešką. Mušti reikia tą rusišką mešką“, – kalbėjo jis.
A.Sadovyjaus teigimu, kuo didesnė bus karinė pagalba, tuo mažiau bus Ukrainos pabėgėlių.
Jis sakė, kad milijoną gyventojų turintis Lvivas dabar yra padidėjęs penktadaliu – čia atvyko daug nuo karo bėgančių žmonių.
„Šiandien čia visa Ukraina: Mariupolis, Melitopolis, Charkivas, Mykolajivas, Odesa, Černihivas – visi miestai čia atvažiavo. Daugiausia tai moterys ir vaikai. Vyrai kariauja“, – pasakojo jis.
Lvivo miesto meras dėkojo Lietuvai už paramą.
„Labai ačiū jūsų šaliai už pagalbą maisto produktais, medikamentais. Taip pat labai ačiū už neperšaunamas liemenes – viena pirmųjų jūsų šalis mums jų suteikė“, – sakė jis.
Pasak A.Sadovyjaus, Rusijos karių nusikaltimai – it nacių.
Kartu Lvivo meras pažymėjo, kad Europai reikia nustoti finansuoti Rusijos karo mašiną – atsisakyti pirkti energetinius išteklius. Už tai kasdien Rusijai sumokami milijardai.
Jau kyla sunkumų įsigyti maistą
Humanitarinės pagalbos centro Novovolynske Voluinės srityje, įsikūrusiame Taraso Ševčenkos vardo licėjuje, savanoriai pasakojo, kad sulaukia oficialių institucijų pagalbos prašymų iš kitų sričių institucijų.
„Pavyzdžiui, Kyjivo sritis prašo padėti tuo ir tuo, ir mes ieškome vaistų, maisto ir panašiai“, – sakė savanorė.
Vis dėlto ir čia ne viskas taip paprasta. Tarkime, jau susiduriama su problemomis nupirkti tam tikrų maisto produktų.
„Net ir mūsų srityje vietos verslininkai kalba, kad jau apribotas kruopų, druskos, cukraus tiekimas. Yra problema. Todėl mums geriau sulaukti pagalbos jau produktais“, – aiškino ji.
Daugiausia paramos, kuri perduodama kitiems regionams, Novovolynską pasiekia iš Lenkijos, Vokietijos.
„Gauname paramos ir iš Italijos, Ispanijos, žinoma, Baltijos šalių. Daug šalių, geografija plati“, – pasakojo savanorė.
Pagalbos reikia įvairios. Pavyzdžiui, padedant maistu, prašoma pirkti ilgai negendantį ir gaminti nereikalingą maistą. Savanoriai sakė, kad ne visur yra elektra, dujos, tai yra galimybė pasigaminti maistą.
Reikia ne tik baterijų, žibintuvėlių, bet ir tiesiog žvakių.
Parama iš čia iškeliauja daugiausia į Kyjivą, Charkivą, Černihivą.
Be pagalbos nenugalės V.Putino blogio
Iniciatyvos „Fronto pikapas“ savanoris, Ukrainoje populiarios muzikos grupės „Fiolet“ lyderis Serhijus Martyniukas, sutiktas Volodymyro mieste Voluinės srityje, pasakojo, kad ši organizacija rūpinasi pagalba teikiant transportą Ukrainos pajėgoms.
Anot jo, iš Europos siunčiami pikapai, autobusai. Jei reikia, jie remontuojami ir siunčiami į karo zoną.
„Transportas reikalingas karinio inventoriaus perdavimui ir civilių pervežimui“, – sakė savanoris.
Priimama pagalba ir iš kitų šalių.
„Žmonės padeda kaip gali: vieni automobilius padeda nupirkti, kiti padeda transportą nugabenti į Ukrainą. Jūsų pagalba labai reikalinga“, – kalbėjo jis.
„Be Europos pagalbos mes nenugalėsime V.Putino blogio“, – pabrėžė S.Martyniukas.
S.Martyniuko teigimu, iš viso iniciatyva „Fronto pikapas“ už paaukotas lėšas, rėmėjų pinigus nupirko 19 automobilių.
Reikia daugiau pastangų
Seimo vicepirmininko P.Saudargo nuomone, reikia kuo greičiau prispausti V.Putiną, reikia papildomų sankcijų Rusijai, uždaryti Ukrainos dangų.
„Bet greta to, mes, kai šiandien jau vyksta daugiau kaip mėnuo laiko karas, randame naujų subtilių temų, niuansų, problemų, kurios susikūrė dėl didelių pabėgėlių srautų, dėl įvairių dalykų, atsirandančių švietimo sistemoje, kitur. Čia ir Europos reikės pagalbos, ir mes Lietuvoje turime labai glaudžiai bendradarbiauti su ukrainiečiais, kad išspręstume įvairius tokius niuansus, kurie iki šiol neatrodė, jog iškils“, – Lvive kalbėjo jis.
Žinoma esą svarbiausia tikslinga parama. Anot P.Saudargo, pasaulis jau pradėjo tiekti Ukrainai kiek rimtesnius ginklus. Vietiniai džiaugiasi, kad dažnai pavyksta numušti Rusijos raketas, kurios atskrenda ir į Lvivą.
„Nežinau, ar ne per anksti tokia optimizmo gaidelė šiek tiek yra. Bet, palyginus – mes trečią kartą dabar atvykę, pirmą kartą buvo visi labai rimti, labai išsigandę ir manė, kad net ir Vakarų Ukrainoje jau rytoj kažkas bus, jau eis baltarusiai, bus labai blogai. Šiandien jau blokpostuose kartais ir karių nėra, jau yra toks supratimas, kad gal čia, Vakaruose, jų ir neims, baltarusiai lyg ir nežada.
Grįžta į gyvenimą, bet tada susiduria su labai daug tų logistinių, vadybinių problemų, nes juos tiesiog yra užplūdęs žmonių srautas. Pačios Ukrainos viduje – 6,5 mln. persikėlę iš tų sugriautų, bombarduojamų miestų. Tai irgi didelė humanitarinė katastrofa“, – komentavo Seimo vicepirmininkas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, jaučiasi tam tikras pakilimas, nes stepių vilkolakiui gerai duota į dantis.
„Tas jaučiasi per visą Ukrainą, Vakaruose – irgi. Tik, aišku, Vakarų Ukrainoje ir kituose regionuose, matyt, truputėlį kitaip rūpesčių akcentai dėliojami. Visi kalba apie Ukrainos gynybą, bet, pavyzdžiui, čia yra aktualus pabėgėlių klausimas.
Voluinė turi savo 14 brigadą, kuri yra Chersone, prie Mykolajivo, tad ir visa sritis dirba, kad aprūpintų ją. O tie pikapai, kuriuos mes randame, perkame, vežame, būtent ir vežami toliau iki Mykolajivo, jų kovinei galiai ir manevringumui stiprinti“, – kalbėjo jis.
Lvivas, pasak L.Kasčiūno, tapo dar didesniu vakariniu Ukrainos forpostu. Jis sakė, kad džiugu, jog ukrainiečiai grįžta iš užsienio kovoti už šalį.
Tai esą tik rodo valią priešintis ir, matyt, jau yra savotiška psichologinė pergalė.
„Akivaizdu, kad Kyjivas jau rusiškoje strategijoje nebėra kryptis, nes suprato, kad nepaims. Vakarai yra, matyt, tiktai bombardavimo erdvės terorizuojant, bandant atkeršyti, paniką sėti. Dabar, matyt, viskas krypsta į Donbasą.
Aišku, ten bandymas pasiimti, susijungti su pietine kryptimi, iki administracinių ribų išsiplėsti, dabar gal katilą pasidaryti – atsimenate Ilovaisko katilą – tada ir derybos iškart kitokios buvo, Petro Porošenka turėjo dėti parašus ant nepalankių Minsko susitarimų antrojo varianto. Tai, natūralu, galbūt irgi ieško tokių svertų“, – svarstė Seimo NSGK pirmininkas.
Lietuvai, L.Kasčiūno nuomone, reikia dirbti dviem kryptimis: siekti sankcijų, kurios dar labiau triuškintų Rusijos politinę, ekonominę ir socialinę sistemą, tiekti tiek ginkluotės, kad ne tik agresorės kariuomenė būtų sustabdyta, įklampinta, bet ir padėtų atsikovoti užimtas Ukrainos teritorijas.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas J.Urbanavičius sakė, kad Ukrainos žmonių nusiteikimas, noras ginti savo Tėvynę ir uždega, ir moko.
„Šiandien atvykus į Lvivą matome, kad pilnos gatvės žmonių. Jie turbūt mokosi gyventi kare. Iš tikrųjų nelengva jiems bus išeiti iš karo situacijos, bet jie turi mokytis ir gyventi toliau.
Energetiniais klausimais mes tikrai žadame artimiausiu metu padaryti bendrą konferenciją su Ukrainos specialistais. Vis dėlto reikia turbūt ir jiems žengti tuos žingsnius, pereiti prie saulės, vėjo sistemų“, – mano J.Urbanavičius.
-
Kyjivas kaltina Rusiją nežmonišku elgesiu su nelaisvėn paimtais Ukrainos kariais
-
Karo nusikaltimai ir genocidas: kaip galėtų būti teisiamas Vladimiras Putinas
-
JAV planuoja perduoti Ukrainai daugiau ginklų ir toliau griežtinti sankcijas Rusijai
-
Dar viena kauniečių siunta pasiekė Ukrainą: 12 tonų humanitarinės paramos – Charkivui
