„Rusijos puoselėjama neapykanta grasina mūsų pasaulio tvarkai. Grasina kiekvienam iš mūsų. Todėl privalome ir toliau remti Ukrainą“, – teigiama išplatintame G. Nausėdos kreipimesi į Lietuvos žmones antrųjų karo metinių proga.
„Kiekvienas perduodamas ginkluotės vienetas, kiekvienas humanitarinės pagalbos krovinys, kiekvienas euras, kurį paaukojame, gelbsti gyvybes ir artina Ukrainos pergalę. Mūsų bendrą pergalę. Mūsų laisvės pergalę“, – sakė prezidentas.
Pasak jo, ne mažiau svarbu grūdinti žmonių atsparumą, gebėjimą duoti atkirtį blogiui, kurį paveiks įveikti tik dideliu ryžtu ir dar didesnėmis pastangomis.
„Turėjome pakankamai skaudžių istorinių pamokų. Dabar metas parodyti, ko išmokome“, – teigė šalies vadovas.
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Ukraina ginasi herojiškai, kasdieniais pasiaukojimo pavyzdžiais primindama, kokia trapi gali būti laisvė, kodėl ji turi būti branginama ir kaip drąsiai ji gali būti ginama.
„Rusija su žeme lygina ištisus miestus, civilizacijos šimtmečiais atgal nublokšdama ne niokojamą Ukrainą, bet pačią save, nes civilizaciją nuo amoralios, jėgą aukštinančios barbarybės skiria pastanga kurti, o ne troškimas naikinti, pagarba žmogaus orumui ir puoselėjama laisvė, bet ne prievartos kultas ir pasididžiavimas po savęs paliekamais kapais ir griuvėsiais“, – pranešime sakė ministrė pirmininkė.
„Negalime sau leisti nusisukti, neturime prabangos sustoti padėti tiems, kurie gina savo laisvę ir saugo mus, nes ir nuo mūsų priklauso, kur Rusija galiausiai sustos. Tai – prasmingiausia, ką šiandien galime padaryti vardan pergalingos, teisingos taikos Ukrainoje ir mūsų pačių ateities“, – pridūrė ji.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė esanti įsitikinusi, kad agresija galop bus sustabdyta, agresorė išvyta iš Ukrainos teritorijos, o agresijos architektai ir vykdytojai susilauks teisėto atpildo.
„Mes galutinai supratome, kad negalime pralaimėti, todėl laimėsime bet kuriuo atveju“, – pranešime sakė parlamento vadovė.
„Nuoširdi padėka visiems, kurie kiek galėdami, o kartais – ir daugiau nei galėdami, rėmė pinigais. Rėmė keldami vėliavas. Dalydamiesi žinutėmis socialiniuose tinkluose. Palaikydami karo pabėgėlius ir rinkdami aukas. Kovodami su melagingomis naujienomis ir skleisdami tiesos žodį. O kartais ir tiesiogiai prisidėdami prie pasipriešinimo – ir čia, Lietuvoje, ir Ukrainoje“, – teigė ji.
Vyriausybės pateiktais duomenimis, Lietuvos parama Ukrainai, įskaitant pagalbą dešimtims tūkstančių į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių, siekia daugiau nei milijardą eurų.
Daugiausiai Ukrainai skirta karinės paramos – 505 mln. eurų.
2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos plataus masto puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, dar daugiau sužeista, suniokota šalies infrastruktūra.
